Atėjus rudeniui, gera prisiminti vasarą, nors ji ir buvo lietinga. Birželio 11–12 d. VU GMC Biologijos bakalauro programos studentai, semestro metu pademonstravę geriausias botanikos žinias, išvyko į tarptautinę kelionę.
Rugsėjo 16 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi tarptautinės konferencijos Life Sciences Baltics dalyvių delegacija. Delegaciją sudarė biotechnologijų įmonių, mokslo institucijų bei tarptautinių organizacijų atstovai iš Estijos, Lenkijos, Taivano ir JAV.
„Bakterijų apsaugos sistemų tyrimai šiuo metu yra viena dinamiškiausių mokslo sričių, tad konkuruojame su visu pasauliu. Arba mus kas nors aplenks, arba aplenksime mes“, – tvirtina Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Zaremba. Spalį vyksiančioje Masačusetso technologijos instituto (Massachusetts Institute of Technology, MIT) Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) konferencijoje Lietuvoje jis pristatys pastaraisiais metais pradėtą tyrinėti bakterijų gynybos nuo virusų sistemą SPARDA.
Šią vasarą Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro studentai turėjo galimybę praplėsti savo biomedicinos žinias vasaros mokykloje „BalticSeaBioMed 2025“, vykusioje Seili saloje, Suomijoje. Mokykloje dalyvavo 30 studentų iš Suomijos, Danijos, Švedijos ir Lietuvos universitetų. Jos metu studentai dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, klausėsi paskaitų biomedicinos temomis ir susipažino su karjeros galimybėmis baigus magistro studijas.
Paroda „Tyrinėti ir kurti: mokslas, tapęs menu“, sujungusi mokslo atradimus ir jaunųjų kūrėjų menines interpretacijas, iš Vilniaus keliasi į Lietuvos regionus. Pirmoji jos stotelė – STEAM Panevėžys, kur moksleiviai turės progą iš arti pažvelgti į nematomą gyvybės pasaulį.
Kodėl verta tirti aminorūgštis?
Dauguma mūsų yra girdėję apie tokius kraujo rodiklius kaip CRB, gliukozė ar kreatininas. Daug mažiau žinomi yra diagnostiniai aminorūgščių matavimai. Žmogaus organizmas baltymų sintezei naudoja 20 pagrindinių aminorūgščių, jų pokyčiai siejami su raumenų būkle, dislipidemija, cukriniu diabetu, širdies nepakankamumu, nėštumo komplikacijomis. Pavyzdžiui, 100 000 žmonių įtraukęs tyrimas parodė, kad šakotosios grandinės aminorūgštys stipriai siejamos su raumenų mase ir jėga, todėl gali būti sarkopenijos žymuo.
VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai kartu su Vokietijos kolegomis „Cell“ grupės žurnale publikavo apžvalgą, kurioje aptariamos fermentų taikymo galimybės selektyviai ir tvariai epoksidų sintezei.
UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama ilgametį bendradarbiavimą su Vilniaus universitetu, kviečia VU Gyvybės mokslų centro studentus teikti paraiškas stipendijoms.
Rugpjūčio 18–20 dienomis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) vyko tarptautinė konferencija „Genomo redagavimas zebrinėse danijose: geno įterpimo metodai ir jų taikymas“ (angl. Genome editing in zebrafish: knock-ins and their applications). Į ją susirinko pasaulinio lygio mokslininkai, kurie dalijosi pažangiausiais genomo redagavimo metodais ir jų taikymo patirtimi.
Anželika Slavinska apgynė disertaciją „Centrinės nervų sistemos infekcijų sukėlėjų identifikavimas ir charakterizavimas molekuliniais metodais” ir jai buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Naujas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrimas, paskelbtas tarptautiniame žurnale „Psychoneuroendocrinology“, atskleidžia, kad dviejų hormonų – testosterono ir kortizolio – sąveika gali nulemti tai, kaip suvokiame stresinę situaciją. Tai padeda paaiškinti, kodėl vieni žmonės išlieka ramūs, o kiti, susidūrę su stresu, patiria stiprią įtampą.
Rugsėjo pradžia Saulėtekio studentų miestelyje visuomet ypatinga – universiteto gatvelės ir kiemai prisipildo šurmulio, auditorijos atgyja – pasirodo nauja jaunuolių banga, pasiruošusi pradėti savąją akademinę kelionę. Dar vasarą naujokai spėjo pajusti, ką reiškia būti VU Gyvybės mokslų centro bendruomenės dalimi – tradicinėje Studentų atstovybės organizuojamoje stovykloje pirmakursiai įveikė pirmąsias užduotis ir su humoru, triukšmu bei studentiška dvasia įsiliejo į GMC šeimą. Tačiau tik šiandien - rugsėjo pirmąją viskas tapo oficialu.
Raimonda Mažylytė apgynė „Dirvožemio mikrobiomo sudėties ir funkcionalumo įtaka augalų vegetaciniams procesams” ir jai buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
