Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) doktorantė Eimina Dirvelytė laimėjo pirmą vietą tarptautinės konferencijos „Translational Research: Bridging Gaps, Improving Lives“, skirtos VU Medicinos mokslo centro atidarymui pažymėti, specialiojoje konkursinėje sesijoje. Jaunoji mokslininkė pristatė savo tyrimo idėją, skirtą reto genetinio Sanfilippo sindromo terapijai vystyti, ir buvo apdovanota Ateities biomedicinos fondo įsteigtu pagrindiniu prizu – 2000 Eur.

Primename, kad vyksta konkursas Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto (BTI) direktoriaus pareigoms eiti – pateikti dokumentus galima iki spalio 31 d. 15 val.

Spalio 2-4 d. vyko EMBO mokymai „Projektų valdymas“, kuriame 15 įvairių sričių tyrėjų gerino savo įgūdžius reikalingus planuojant naujus projektus bei sėkmingai juos įgyvendinant.

Ketvirtadienį, spalio 17 d., 17 val., Vilniaus universiteto (VU) Bibliotekoje, Universiteto g. 3, P. Smuglevičiaus salėje vyks antri kandidatų į VU tarybos narius debatai. Šie debatai bus skirti humanitarinių mokslų sritims atstovaujantiems kandidatams. Dalyvaus du kandidatai: Jurgis Pakerys (Filologijos fakultetas) ir Irena Vaišvilaitė (Istorijos fakultetas). Diskusiją moderuos Klaudijus Melys.

Spalio 11 d. vyko pirmieji kandidatų į VU tarybos narius debatai, kuriuose dalyvavo dr. Marius Dagys ir prof. dr. Urtė Neniškytė – abu kandidatai iš Gyvybės mokslų centro, atstovaujantys Gamtos mokslų srities biochemijos, geologijos, fizinės geografijos, paleontologijos, biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros, botanikos ir zoologijos kryptims. Diskusijos metu jie aptarė savo požiūrį į VU strateginius tikslus, mokslo vystymą, bendradarbiavimą su verslu ir tarptautiškumo stiprinimą. 

Šių metų spalio 4 d. vyko Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) ir Gyvybės mokslų centro (GMC) organizuota tarptautinė konferencija „Translational Research: Bridging Gaps, Improving Lives“, skirta pažymėti VU Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centro atidarymui.

Patvirtinus visus kandidatus į Vilniaus universiteto (VU) tarybos narius, prasideda kandidatų debatų etapas. Šie debatai – tai galimybė išgirsti kandidatų idėjas ir vizijas, kurios turės įtakos viso VU veiklai artimiausius penkerius metus. Pirmieji debatai vyks jau šį penktadienį, spalio 11 d., 15 val. Saulėtekyje.

2024 m. Nobelio premija chemijos srityje skirta Vašingtono universiteto (JAV) biochemijos profesoriui Davidui Bakeriui ir „DeepMind Technologies“ bendraįkūrėjui, generaliniam direktoriui dr. Demisui Hassabisui bei jo kolegai dr. Johnui M. Jumperiui, einančiam direktoriaus pareigas. Taip Švedijos karališkoji mokslų akademija įvertino šių mokslininkų pasiekimus naujų baltymų kūrimo ir jų struktūrų prognozavimo srityje. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Justo Dapkūno, tai – revoliuciniai atradimai, per labai trumpą laiką pakeitę paradigmą ir tapę kasdieniu kitų mokslininkų įrankiu.

Vilniaus universiteto (VU) Centrinė rinkimų komisija patvirtino likusius kandidatus į VU tarybą. Agitacinis laikotarpis truks iki spalio 27 d. Šiuo laikotarpiu visi kandidatai turi galimybę pristatyti savo vizijas ir tikslus, o VU bendruomenė galės geriau susipažinti su jais ir jų idėjomis.

Prasidėjo registracija į tradicinį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“. Jo metu visi norintys galės artimiau susipažinti su studijomis VU ir rasti atsakymus į rūpimus klausimus dėl studijų proceso.

Algirdas Žalimas apgynė disertaciją „Molekuliniai ir klinikiniai inkstų vėžio prognozės rodikliai“ ir jam buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkų grupė vadovaujama prof. Habil. dr. Sauliaus Klimašausko drauge su VU Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) chemikais vad. prof. dr. Viktoro Masevičiaus sukūrė naują metodą, kuris gali padėti geriau suprasti epigenetinius pokyčius ląstelėse. Ši technologija gali būti pritaikoma sprendžiant tokius globalius klausimus kaip vėžiniai susirgimai, senėjimas bei organizmo vystymosi mechanizmai.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto mokslininkai dokt. Dalia Smalakytė, Audronė Rukšėnaitė, dr. Giedrius Sasnauskas, dr. Giedrė Tamulaitienė ir dr. Gintautas Tamulaitis nustatė bakterijose randamų CRISPR-Cas „baltymų žirklių“ struktūrą ir pasiūlė jų veikimo mechanizmą. Jų darbą aprašantis straipsnis „Filament Formation Activates Protease and Ring Nuclease Activities of CRISPR Lon-SAVED“ („CRISPR Lon-SAVED filamento struktūros susiformavimas įjungia proteazės ir žiedo nukleazės aktyvumus“) paskelbtas prestižiniame ir aukštu cituojamumo indeksu išsiskiriančiame žurnale „Molecular Cell“.