Šią savaitę Stokholme ir Osle teikiamos šių metų Nobelio premijos. Antradienį premiją už nuopelnus chemijos srityje oficialiai gavo Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Anne Doudna. Vilniaus universitetas šia proga nusprendė simboliškai pagerbti į Nobelio chemijos premiją pretendavusį ir savo pasiekimais jos nusipelniusį mokslininką – profesorių Virginijų Šikšnį.
Pandemija koreguoja renginių formatus, tačiau negali sutrukdyti GMC mokslininkams siekti aukštų rezultatų. Lapkričio 30 – gruodžio 4 dienomis vykusio pasaulinio baltymų struktūros modeliavimo konkurso CASP (angl. Critical Assessment of protein Structure Prediction) baigiamojoje konferencijoje paaiškėjo, kad Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) bioinformatikų komanda baltymų kompleksų struktūrų modeliavimo kategorijoje užėmė antrąją vietą.
Rytoj, gruodžio 10 d., Stokholme bus teikiama Nobelio chemijos premija. Ja šiemet už CRISPR-Cas9 genų redagavimo metodo („genų žirklių“ technologijos) išplėtojimą apdovanotos mokslininkės Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudna. Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius biochemikas Virginijus Šikšnys kartu su komanda yra šios srities pionieriai, reikšmingai prisidėję prie šio atradimo ir jo plėtros.
Lapkričio 9–13 d. VU studentų komanda „Vilnius-Lithuania iGEM“ perrašė ne vien Lietuvos gyvybės mokslų, bet ir iGEM konkurso istoriją – didįjį prizą laimėjo antrąkart. VU studentai, kurių daugumą sudaro GMC atstovai, pralenkė daugiau kaip 250 stipriausių pasaulio universitetų komandų ir tarptautiniame „iGEM“ konkurse laimėjo didįjį prizą. Šios pergalės aidas netyla iki šiol – gruodžio 8-ąją nugalėtojų komandą pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda.
Vadovaudamasi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biomokslų instituto nuostatų, 20.2 punktu VU GMC Taryba skelbia konkursą Biomokslų instituto direktoriaus (-ės) pareigoms užimti 5 (penkerių) metų kadencijai.
Rytų šalys, nepriklausomai ar demokratinės, ar diktatūros su antrąja COVID-19 banga tvarkosi nepalyginamai geriau nei Vakarų valstybės. Skirtumai tokie drastiški, kad jų neįmanoma paaiškinti techninėmis ar medicininėmis pandemijos kontrolės priemonėmis.
Penktadienį VU Gyvybės mokslų centre I. Pečiulienė gynė disertaciją “Su onkologinėmis ligomis siejamas pre-iRNR splaisingas: splaisingo veiksnių ir hipoksinės mikroaplinkos tyrimas”, kurios mokslinis konsultantas – dr. A. Kanopka.
Pasak komandai vadovavusios Gyvybės mokslų centro (GMC) ketvirtakursės I. Lingytės, pandemijos sąlygomis vykusios varžybos ne tik tapo nauju iššūkiu, bet ir atvėrė naujas galimybes, kuriomis lietuvių studentai puikiai pasinaudojo.
Lapkričio 25 d. VU Gyvybės mokslų centre M. Talaikis gynė disertaciją “Biomembranas formuojančių monosluoksnių ir adsorbuotų biomolekulių struktūros tyrimas virpesinės spektroskopijos metodais”.
Lapkričio 13–22 d. Lietuvos vardas plačiai nuskambėjo didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“.
Vakcinos yra ta priemonė, kuri teikia daugiausia racionalių vilčių, kad anksčiau ar vėliau pavyks pažaboti visame pasaulyje siaučiančią COVID-19 pandemiją.
Kviečiame susipažinti su VU GMC numatomais disertacijų gynimais.
Tęsiantis COVID-19 pandemijai, vis aktualesnis tampa klausimas, ar susiformuoja imunitetas persirgus koronaviruso infekcija ir kiek ilgai jis trunka.
