Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkų (VU GMC) bendruomenė nepritaria Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) planams gilinti vagą ir įrengti laivybos kelią Neries upėje tarp Vilniaus ir Kauno. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad Nemuno vidurupyje jau atlikti gilinimo darbai sukėlė aplinkosauginių klausimų ir tapo Aplinkos apsaugos departamento tyrimo objektu. Dėl to kyla rimtas susirūpinimas, jog panašūs projektai Neryje gali sukelti negrįžtamą žalą upės ekosistemai.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkų dr. Gretos Leonavičienės ir prof. Lino Mažučio fundamentiniai tyrimai pavienių ląstelių analizės srityje atvėrė kelią pažangiai biotechnologijų plėtrai. Remdamasis jų atradimais, biotechnologijų startuolis „Atrandi Biosciences“ pritraukė 25 milijonų JAV dolerių investiciją A serijos finansavimo etape.

„Kai žmonės, kuriais daug metų žaviesi scenoje, klausosi tavo paskaitos… kai gali pabūti teatro užkulisiuose su ten sklandančiomis mūzomis, pajusti teatro magiją… – tai tiesiog sapnas!“ – taip apie savo patirtį su aktoriais pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Prof. Eglė Lastauskienė. Ji buvo pakviesta konsultuoti Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupę, besiruošiančią spektaklio „Fermentacija“ premjerai – neįprastai biologinei revoliucijai skirtoje pjesėje, kurioje mikroorganizmai meta iššūkį žmonėms.

Martyna Koplūnaitė apgynė disertaciją „Chemofermentinė nukleozidų5’-monofosfatų sintezė” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Vilniaus knygų mugė – tai ne tik didžiausias literatūros renginys Baltijos šalyse, bet ir erdvė, kur gimsta naujos idėjos, mezgasi diskusijos ir plečiasi pažinimo ribos. Šių metų tema – „Kukutis eina į knygų mugę“ – skirta poetui Marcelijui Martinaičiui, tačiau renginys aprėps kur kas daugiau: nuo literatūros iki istorijos, nuo mokslo iki kultūros dialogų. Čia jūsų laukia ne tik knygų pristatymai, bet ir diskusijos, parodos, susitikimai su įvairių sričių kūrėjais ir profesionalais.

Vėžio diagnostikos metodams ir instrumentams tobulėjant, atsiranda didesnių galimybių aptikti ir išgydyti šią ligą. Šį tikslą dar labiau priartina skysčių biopsijos metodas, leidžiantis pastebėti genetinius pakitimus be invazinių procedūrų. Vis svarbesnį vaidmenį vaidina ir genetiniai bei epigenetiniai tyrimai.

Mielos mokslininkės,

Tarptautinės moterų ir mergaičių moksle dienos proga nuoširdžiai sveikiname Jus ir dėkojame už reikšmingą indėlį į mokslą bei inovacijas. Ši diena ne tik primena apie Jūsų išskirtinius pasiekimus, bet ir įkvepia jaunas merginas drąsiai siekti savo tikslų mokslo srityje.

Minėdami šią dieną, dalinamės moksleivių iš „Fotonas“ ir „Fizikos olimpas“ mokyklų bei jau pripažintų jaunųjų mokslininkių, dirbančių fizikos ir cheminės inžinerijos srityse, mintimis apie jų santykį su mokslu ir tai, kas jas įkvepia šiame kelyje.

Vasario 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų komisija paskelbė, kas tapo 2024 m. laureatais. Pusė premijų paskirta Vilniaus universiteto (VU) mokslininkams.

Su džiaugsmu pranešame, kad jau penktoji „Café Scientifique“ paskaita įvyks vasario 11 dieną!

Rapolas Jamontas apgynė disertaciją „TudS baltymai: nuo tionukleobazių iki tRNR demodifikacijos” ir jam buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Baltijos Biotechnologijų centro įkūrimas - tai ambicinga Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyvybės mokslų ir biotechnologijų organizacijų iniciatyva, kuria siekiama suvienyti regiono biotechnologijų sektorių ir suteikti Baltijos šalims lyderio pozicijas inovacijų srityje. Baltijos biotechnologijų centras - tai nėra infrastruktūros projektas, tai nauja perspektyva, integruojanti regioną į vieningą inovacijų erdvę. Tai erdvė ir platforma, kurioje tikimasi gims sprendimai didžiausiems pasaulio iššūkiams ir bus kuriamas tvarus Baltijos šalių ateities modelis. Ši iniciatyva žymi jaudinančią pradžią, formuojančią regiono biotechnologijų sektorių ateinantiems dešimtmečiams.

Neuromokslų srities pasiekimai šiandien leidžia vis tiksliau atsakyti į klausimą: ,,Kaip veikia smegenys?". Gebame ne tik surasti atsakymus, bet ir sukurti implantus, kurie padeda iš dalies atkurti prarastą regą, klausą, o ateityje, tikimasi, padės išgydyti ir Parkinsono bei kitas ligas. 

Raminta Baušytė apgynė disertaciją „Žmogaus endometriumo kilmės mezenchiminių kamieninių / stromos ląstelių charakteristikos ir jų terapijos galimybių tyrimai vaisingumo sutrikimų in vivo modeliuose” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.