Monika Grubliauskaitė apgynė „Reprodukcinių audinių transplantacijos in vivo ir brandinimo in vitro modelių kūrimas” ir jai buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Mokslinė vadovė: dr. Živilė Gudlevičienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija);
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: Tarybos pirmininkė - prof. dr. Rūta Navakauskienė – (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija); prof. dr. Mindaugas Kliučinskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, sveikatos mokslai, medicina); doc. dr. Jan Aleksander Kraśko (Nacionalinis vėžio institutas, gamtos mokslai, biologija); doc. dr. Aušra Sasnauskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); prof. dr. Vytautė Starkuvienė-Erfle (Heidelbergo universitetas, Vokietija, gamtos mokslai, biochemija).
Šioje daktaro disertacijoje nagrinėjama vaisingumo išsaugojimo ir atkūrimo onkologine liga susirgusioms pacientėms problema, ypatingą dėmesį skiriant vis dar eksperimentinėms strategijoms – kiaušidės audinių (KA) manipuliacijoms prieš transplantaciją ir dirbtinių kiaušidžių konstravimui. Lietuvoje tai pirmieji moksliniai tyrimai, panaudojant užšaldytus žmogaus KA. Disertacijos tikslas – išvystyti saugias vaisingumo atkūrimo strategijas, vertinant reprodukcinių audinių transplantacijos in vivo, aktyvacijos in vitro ir dirbtinių kiaušidžių konstravimo modelius. Tyrimo metu taikyti KA šaldymo ir ksenotransplantacijos tyrimai, miRNR ir genų raiškos analizės bei folikulų brandinimo ir 3D struktūrų konstravimo technologijos, siekiant visapusiškai įvertinti KA gyvybingumą ir funkcionalumą.
Rezultatai rodo, kad taikytas KA lėto užšaldymo ir greito atšildymo protokolas yra efektyvus – audiniai išsaugojo gyvybingumą ir funkcinį aktyvumą, papildomas poveikis KA augimo veiksniu VEGF-A ir antioksidantu rutinu prieš ksenotransplantaciją neturėjo reikšmingo poveikio transplantacijos efektyvumui. Iš užšaldyto KA išskirti užuomazginiai folikulai išliko gyvybingi ir 3D struktūrose in vitro sąlygomis sėkmingai vystėsi į aukštesnių stadijų funkcionalius folikulus, ypač įtraukus KA stromos ląsteles į dirbtinės kiaušidės modelį. Tokie rezultatai suteikia ne tik teorinių įžvalgų, bet ir praktinių įrodymų lėto KA užšaldymo metodo pritaikomumo klinikinėje praktikoje. Vienas reikšmingiausių šio darbo pasiekimų – metodas pradėtas taikyti lytinės brandos nesulaukusioms pacientėms Lietuvoje.
 |