Vilniaus universitetas (VU) kviečia moksleivius ir visus besidominčius studijomis balandžio 20–24 d. dalyvauti tradiciniame renginyje „Studentas vienai dienai“. Šis renginys suteikia išskirtinę galimybę susipažinti su VU – ne tik su studijų programomis, bet ir su veiklomis po paskaitų, erdvėmis, dėstytojais ir visa VU bendruomene.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) doktorantui Džiugui Saboniui įteikta prof. Virginijaus Šikšnio stipendija už tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius pasiekimus gyvybės mokslų srityje.
Minint 447-ąjį Vilniaus universiteto (VU) gimtadienį, penktąjį kartą buvo surengtas mokslo komunikacijos konkursas „Mokslo sprintas“. Pirmąją vietą laimėjo VU Gyvybės mokslų centro komandos „Neuronų vertėjai“ nariai – doktorantas Igoris Nagula ir ketvirto kurso bakalauro studentė Gabija Valentaitė, per 3 minutes pristatę pranešimą „Ką atskleidžia neuronų elektrinė kalba apie smegenų tinklų vystymąsi?“. Nugalėtojų komandai įteiktas 1000 eurų vertės prizas, kurį įsteigė konkurso partnerė „Thermo Fisher Scientific“.
Kovo 31 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Britų Kolumbijos universiteto Gyvybės mokslų instituto direktorius dr. Leonard Foster.
Paroda „Miško žiedai“ – tai VU Gyvybės mokslų centro darbuotojos Viktorijos Kralikienės kūrybinis žvilgsnis į tai, kas slypi visai šalia – miške, jame augančiuose augaluose, jų formose ir spalvose. Autorė atsigręžia į kankorėžius, šakas, augalų fragmentus ir perkelia juos į vizualią, taktilinę meninę kalbą.
Jurij Danilov apgynė disertaciją „Eulachnini Baker, 1920 (Hemiptera: Aphididae, Lachninae) amarų tribos biosistematiniai tyrimai Lietuvoje“ ir jam buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai tiria biologinių molekulių struktūras, jų sąveikas ir kuria metodus, padedančius įvertinti kompiuteriniais metodais prognozuotų struktūrų patikimumą.
Pastaraisiais metais dirbtiniu intelektu paremti įrankiai iš esmės pakeitė baltymų struktūrų prognozavimo galimybes. Ryškiausias pavyzdys – „AlphaFold“ modelis, kurio kūrėjai 2024 m. buvo įvertinti Nobelio chemijos premija. Vis dėlto net ir pažangiausi metodai ne visada leidžia tiksliai numatyti visų biomolekulių struktūras, todėl mokslininkams vis dar tenka spręsti klausimą, kaip patikimai įvertinti kompiuteriu sukurtus modelius.
Kovo 16–20 dienomis Vilniuje, Gamtos tyrimų centre, vyko projekto „Gebėjimų stiprinimas biologinės įvairovės duomenų srityje Lietuvoje“ mokymai. Projektą įgyvendina Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto, VMTI Gamtos tyrimų centro ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus tyrėjai, bendradarbiaudami su Švedijos nacionalinio gamtos istorijos muziejaus bei „Global Biodiversity Information Facility“ (GBIF Sweden) ekspertais.
Jei tikrai suprastume, kaip veikia genomo redagavimas, jau būtume išgydę visas genetines ligas, išsprendę pasaulio badą, nes galėtume saugiai redaguoti bet kurio organizmo genomą, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) veikiančio EMBL partnerystės instituto mokslininkas dr. Constantinos Patinios.
Biologijos olimpiada Lietuvoje šiemet surengta jau 58-ąjį kartą. Kaip ir kasmet, ji subūrė gabiausius šalies 9–12 klasių moksleivius. Į antrąjį – savivaldybių – etapą šiemet susirinko beveik 2500 mokinių, o į nacionalinį etapą pateko 120 geriausiųjų.
Kovo 20 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi tyrėjų delegacija iš Taivano Academia Sinica Molekulinės biologijos instituto, vadovaujama instituto direktoriaus Hwai-Jong Cheng.
Ieva Vaicekauskaitė apgynė disertaciją „Naujų biožymenų paieška onkoginekologinių ligų diagnostikai ir eigos prognozei“ ir jai buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Menstruacinio ciklo metu vykstantys hormonų pokyčiai gali paveikti ne tik fizinę savijautą, bet ir emocijas, elgesį ir psichikos sveikatą. Tačiau riba tarp natūralių ciklo svyravimų ir sutrikimų dažnai lieka neaiški, o sunkesnės būklės – tokios kaip priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) – Lietuvoje ir kitose šalyse vis dar mažai atpažįstamos.
