Dalia Smalakytė apgynė disertaciją „III tipo CRISPR-Cas priešvirusinės apsaugos sistemos efektorių Csm6 deaktyvacijos ir Lon-SAVED veikimo mechanizmų tyrimas” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai kartu su kolegomis iš Roterdamo Erasmus universiteto Psichiatrijos departamento pradėjo ketverių metų trukmės tyrimą, kuriuo sieks geriau suprasti, kodėl menstruacinis ciklas daliai moterų tampa rimtu emociniu ir fiziniu iššūkiu.
Algirdas Noreika apgynė disertaciją „Klebsiella infekuojančio bakteriofago RaK2 adsorbcijos komplekso struktūriniai ir funkciniai tyrimai” ir jam buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Birželio 2 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (GMC) priėmė delegaciją iš Igbinedion universiteto, Nigerijos.
Agnė Petrošiūtė apgynė disertaciją „Karboanhidrazės IX ir CCL2-CCR2 signalinio kelio slopinimo įvertinimas standžiuosiuose navikuose naudojant in vitro ląstelių ir in vivo pelių modelius” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
2025 m. gegužės 27 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi delegacija iš Jungtinės Karalystės: prof. Andrew James Boulton (Mančesterio universitetas, Majamio universitetas), prof. Mike Griffiths (įmonės „Advanced Oxygen Therapy Inc“ generalinis direktorius), prof. Sudhesh Kumar (Inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos prezidentas; Sveikatos reikalų viceprezidentas Voriko universitete), prof. Neil Reeves (Lankasterio universitetas) ir prof. Loretta Vileikyte (Lankasterio universitetas). Svečius pasitiko VU GMC direktorius dr. Arvydas Lubys, prof. Urtė Neniškytė (VU GMC–EMBL partnerystės instituto tyrimų grupės vadovė, VU Tarybos narė), prof. Daiva Baltriukienė (Doktorantūros mokyklos vadovė) ir Julius Gagilas (VU GMC direktoriaus pavaduotojas bendradarbiavimui su verslu ir infrastruktūrai).
2025 m. gegužės 27 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Moldovos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Emil Druc.
2025 m. gegužės 22–23 d. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos mokslo centre vykusios Gyvybės mokslų centro organizuotos konferencijos metu Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas (toliau – Biobankas) pasiekė simbolinį etapą – renginio metu buvo paimtas 100-asis kraujo mėginys. Šis įvykis žymi augantį akademinės bendruomenės ir visuomenės įsitraukimą į biomedicinos mokslą bei stiprėjančią paramą nacionalinei mokslinių tyrimų infrastruktūrai.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų drauge su Lietuvos imunologų draugija organizuota Baltijos šalių ir Lenkijos imunologų mokykla šiais metais subūrė beveik šimtą jaunųjų mokslininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos. Renginyje ypatingas dėmesys skirtas keturioms temoms: šeimininko ir patogeno sąveikai, įgimtiesiems imunodeficitams, steriliam uždegimui ir vėžio imunologijai.
Šiemet kasmetinė GMC mokslinė konferencija vyko Medicinos mokslų centre – naujoje erdvėje, simboliškai pabrėžiančioje tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą tarp gyvybės ir medicinos mokslų.
Nuo komunikacijos žaidimų industrijoje iki populiariojo kino ir interaktyvių žaidimų – į tokias veiklas ir diskusijas kviečia Vilniaus universitetas (VU), dalyvaudamas Vilniuje „Litexpo“ vyksiančiame didžiausiame populiariosios kultūros festivalyje „Comic Con Baltics“. Gegužės 23–25 d. renginyje prisistatys penki VU akademiniai padaliniai: Matematikos ir informatikos, Filosofijos, Komunikacijos fakultetai, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas ir Gyvybės mokslų centras.
Gegužės 15–16 dienomis Vilniaus universiteto Puvočių praktikos bazėje įvyko pirmoji išvažiuojamoji Gyvybės mokslų centro doktorantų išvyka, kurią organizavo Doktorantūros mokykla kartu su doktorantų atstovais. Renginys subūrė įvairių gyvybės mokslų krypčių doktorantus bendrai patirčiai, tobulėjimui ir bendruomenės stiprinimui.
Ar galima ligas diagnozuoti žvelgiant į tai, kaip tiršta mūsų ląstelių viduje? Atsakymo į šį klausimą ieško Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos tyrėjas ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) doktorantas Džiugas Jurgutis. Jis aiškinasi, kaip mikroklampa – ląstelės vidinės aplinkos tirštumas – kinta vystantis vėžiui, Alzheimerio ligai ar net diabetui. Pasitelkęs pažangius fluorescencinius metodus, Dž. Jurgutis kuria mikroskopinius žemėlapius, leidžiančius pamatyti tokius pokyčius ląstelėse, kokių neįmanoma pamatyti kitais būdais. Kol kas tai – fundamentiniai tyrimai, tačiau jų rezultatai galėtų padėti sukurti tikslesnius ir ankstyvesnius diagnostikos metodus.
Gegužės 5–9 d. Gyvybės mokslų centre lankėsi dvi jaunosios mokslininkės – Katarzyna Ciapała ir Katarzyna Pawlik-Szczerba – iš Lenkijos mokslų akademijos Farmakologijos instituto, įsikūrusio Krokuvoje.
