Kodėl žiauriai pasielgusį žmogų skubame pavadinti monstru, tačiau savo pačių netinkamam elgesiui dažniausiai randame pateisinimą? Ar geras žmogus gali padaryti ką nors labai blogo? O gal blogis nėra įgimta savybė, bet aplinkybių, pasirinkimų ir visuomenės įtakos pasekmė? Galbūt riba tarp „gerų“ ir „blogų“ žmonių yra kur kas trapesnė, nei norėtume pripažinti?

VU Gyvybės mokslų centro vardinės stipendijos atrankos komisija išrinko 2026–2027 m. m. rudens semestro stipendijų laureatus. Iš viso buvo gauta 30 paraiškų – 8 bakalauro ir magistrantūros studentų bei 22 doktorantų.

Vaida Paketurytė-Latvė apgynė disertaciją „Struktūrinis atpažinimas karboanhidrazių-sulfonamidų kompleksuose: izofermentų ir ligandų efektai jungimosi termodinamikoje“ ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Spalio 20 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Vokietijos federalinės mokslinių tyrimų, technologijų ir kosmoso ministerijos valstybės sekretorius dr. Marcusas Pleyeris su delegacija. Vizitas buvo skirtas Lietuvos ir Vokietijos mokslinio bendradarbiavimo stiprinimui, naujų bendrų tyrimų ir inovacijų plėtros galimybių paieškai. Svečiai susipažino su VU GMC mokslinių tyrimų infrastruktūra, Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės instituto veikla ir susitiko su Lietuvos mokslo institucijų atstovais.

Lapkričio 6 d. 18 val. Medinės architektūros centre atidaroma Vilniaus universiteto (VU) ir Vilniaus dailės akademijos parodos „Archivum archaios“ ekspozicija. Joje išvysime VU Geologijos ir Zoologijos muziejuose bei Herbariume saugomas istorines gamtos kolekcijas ir šiuolaikines menines jų interpretacijas.

Menopauzė dažniausiai siejama su hormoniniais pokyčiais ir jų poveikiu moters savijautai. Tačiau kas tuo metu vyksta smegenyse? Spalį minint menopauzės sąmoningumo mėnesį, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Ramunė Grikšienė atkreipia dėmesį į naują tyrimą, atskleidusį netikėtus moters smegenų pokyčius skirtingais gyvenimo etapais. 

Spalio 8–9 d. Vilniuje vykusioje 5-ojoje Baltijos biofizikų konferencijoje daugiau kaip 140 mokslininkų iš 16 pasaulio šalių pristatė naujausius biofizikos tyrimus ir diskutavo apie šios mokslo srities pažangą. Konferencijoje daug dėmesio skirta molekulinei ir augalų biofizikai, nanotechnologijoms, biomedicininei fizikai, vėžio tyrimams, pažangiosioms mikroskopijos ir vaizdinimo technologijoms bei elektroporacijai. Pagrindinis konferencijos organizatorius – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (VU GMC), renginio partneris – Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC).

Kodėl skirtingos mūsų organizmo ląstelės, turėdamos tą pačią genetinę informaciją, atlieka visiškai skirtingas funkcijas? Kaip ląstelė „nusprendžia“, kuriuos genus naudoti, o kuriuos palikti neaktyvius? Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai ieško tyrinėdami epigenetinius procesus – mechanizmus, reguliuojančius genų veiklą nekeičiant pačios DNR sekos. 

Spalio 29 d. Vilniaus universiteto (VU) Diskusijų klubas kviečia į diskusiją „Blogis – ar jis egzistuoja?“. Fizikos, filosofijos, psichologijos ir žurnalistikos atstovai mėgins atsakyti į klausimą, kaip pasaulyje, kuriame veikia fizikos dėsniai, atsiranda sąmonė, moralinis vertinimas ir tai, ką vadiname blogiu.

Spalio 8–10 dienomis Vilniaus universitete (VU) vyko Europos universitetų ir mokslo institucijų bendradarbiavimo tinklo GENERA Generalinė asamblėja. Renginys subūrė tarptautinę bendruomenę aptarti aktualių klausimų apie lyčių lygybę, įvairovę ir įtrauktį fizikos bei kitų STEM mokslų srityse (gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos), išryškino aktyvų VU vaidmenį.

„Moksliniai tyrimai visada susiję su rizika – juk einame ten, kur dar nežinome, kuo tai baigsis“, – sako prof. Saulius Klimašauskas. Lietuvos mokslo finansavimo sistemoje, jo vertinimu, galėtų būti daugiau erdvės rizikingiems ir ilgalaikiams tyrimams. Trumpa projektų trukmė ir reikalavimas iš anksto įsipareigoti dėl konkrečių rezultatų bei publikacijų nėra palankūs giliems, ilgalaikiams tyrimams ir galimybei nukrypti nuo pirminio plano. O būtent tokie netikėti posūkiai kartais gali atverti kelią reikšmingiems mokslo proveržiams. 

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) bei Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkų komanda – Mohammadas Nouras Alsamsamas, Aurimas Kopūstas ir Meda Jurevičiūtė, vadovaujami doc. dr. Marijono Tutkaus, – sukūrė ypač aukštos skiriamosios gebos optinį fluorescencinį mikroskopą „miEye“. Mokslininkų žiniomis, tai pirmasis Lietuvoje tokio tipo mikroskopas, kasdien naudojamas moksliniams tyrimams.

Kiekvieno žmogaus ląstelėse vyksta mutacijos, tačiau tai nereiškia, kad visi susirgsime tam tikromis ligomis. Net iš pažiūros sveikų žmonių audiniuose mokslininkai aptinka su vėžiu susijusių genetinių pokyčių. Tad kyla klausimas: kodėl vienam žmogui jie tampa ligos pradžia, o kitam – ne? Kodėl ta pati genetinė mutacija vienam gali sukelti sunkią ligą, o kitam beveik neturėti įtakos? Ir ar ištyrę žmogaus genomą galėtume nuspėti jo sveikatos ateitį? Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto docentė, retų ligų gydytoja Birutė Tumienė ir VU Gyvybės mokslų centro (GMC) tyrėjas, biologas dr. Simonas Juzėnas pasakoja, kaip ligų riziką veikia genai, aplinka ir atsitiktinumas, kodėl net retomis genetinėmis ligomis suserga milijonai žmonių ir kaip ankstyva diagnostika gali pakeisti ligos eigą.