Liepos viduryje Milanas kelioms dienoms tapo mikrobiologijos mokslo epicentru – čia vyko viena didžiausių ir svarbiausių tarptautinių mikrobiologijos konferencijų FEMS MICRO Milan 2025, sutraukusi tūkstančius mokslininkų iš viso pasaulio. Tarp dalyvių – ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantas Džiugas Sabonis, pristatęs savo naujausių tyrimų rezultatus, publikuotus prestižiniame žurnale Nature.
Modifikuoti nukleotidai leidžia kurti stabilesnius, tikslesnius ir efektyvesnius genetinius įrankius, pavyzdžiui, CRISPR sistemas ar mRNR vakcinas. Šie junginiai ne tik pagerina molekulių veikimą, bet ir sumažina imuninį atsaką organizme, todėl turi didelę reikšmę medicinoje ir farmacijoje.
Genomo redagavimas – viena sparčiausiai besivystančių šiuolaikinės biotechnologijos sričių. Jo galimybės jau keičia mediciną, žemės ūkį ir net leidžia atkurti išnykusias gyvūnų rūšis. Tačiau efektyviam ir saugiam genomo redagavimui būtina kruopščiai patikrinti naudojamas „genų žirkles“. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų sukurtas inovatyvus „CROFT-Seq“ metodas leidžia dar mėgintuvėlyje preciziškai įvertinti CRISPR/Cas9 genomo redagavimo įrankių efektyvumą ir tikslumą bei gerokai sumažinti mokslinių tyrimų kaštus.
Šių metų pradžioje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) studentas Rokas Bertašius buvo atrinktas tarp dešimties gabiausių Lietuvos studentų, išvykusių stažuotei į JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) tyrimų centrus. Tai išskirtinė galimybė – Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, pasirašiusių tarpvyriausybinį susitarimą su NASA, suteikiantį studentams teisę dalyvauti šioje prestižinėje tarptautinėje programoje. Stažuotės gabiems gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) sričių studentams leidžia ne tik pažinti pažangiausias kosmoso technologijas iš arti, bet ir patiems prisidėti prie realių, gyvybiškai svarbių tartptautinių projektų, kurių rezultatai neabejotinai turi įtakos žmonijos ateičiai. Taigi šešiolika savaičių trukusi stažuotė NASA Rokui tapo ne tik reikšmingu profesiniu žingsniu, bet ir įkvepiančia asmenine patirtimi.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) už puikius akademinius pasiekimus septyniems Vilniaus universiteto (VU) studentams skyrė vardines prezidentų stipendijas 2025–2026 studijų metams.
Povilas Barasa apgynė disertaciją „Adipozinių kamieninių ląstelių sekretomas ir biospausdinti audiniai: potencialūs šlaplės fibrozės gydymo būdai” ir jam buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Ingrida Zelionkaitė apgynė disertaciją „Ryšio tarp hormoninės kontracepcijos vartojimo ir emocinių funkcijų tyrimas psichofiziologiniais metodais” ir jai buvo suteiktas biofizikos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Vilniaus universitetas (VU) iškilmingai baigė dar vienerius studijų metus. VU Šv. Jonų bažnyčioje vykusiose tradicinėse „Finis anni academici“ iškilmėse pagerbti nusipelnę akademinės bendruomenės nariai, skirti apdovanojimai už reikšmingus mokslo pasiekimus ir iškilmingai įteikti simboliniai atminties diplomai nuo totalitarinių režimų nukentėjusiems ir iš universiteto pašalintiems VU bendruomenės nariams. Renginio metu tylos minute pagerbti akademiniais metais išėję VU studentai, darbuotojai, senjorai.
2025 m. rugsėjo 24–26 d. Vilniuje vyks EMBO jaunųjų mokslininkų forumas (EMBO Young Scientists’ Forum, EYSF) – renginys, subursiantis doktorantūros ir podoktorantūros studijų jaunuosius mokslininkus iš visos Europos. Forumo tikslas – skatinti tarpdisciplininius ryšius, idėjų mainus ir bendradarbiavimą. Savo patirtimi ir įžvalgomis dalinsis pripažinti gyvybės mokslų srities tyrėjai. Kasmet forumas vyksta vis kitoje Europos šalyje, priklausančioje EMBO tinklui.
Birželio 26 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Sorbonos universiteto (Prancūzija) prof. Nathalie Drach-Temam – vieno seniausių ir prestižiškiausių pasaulio universitetų prezidentė – kartu su delegacija, kurią sudarė įvairių sričių ekspertai: politikos, ekonomikos, literatūros, informatikos ir miologijos.
Enrika Celitan apgynė disertaciją „Saccharomyces cerevisiae L-BC-1 viruso kilmės nanodalelių savybių ir jų pernašos galimybių vertinimas” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Birželio 19 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Europos sveikatos ir skaitmeninės vykdomosios agentūros (HaDEA) direktorės Marina Zanchi delegacija. Ją lydėjo agentūros kolegos bei Lietuvos mokslo tarybos (LMT) atstovai.
Prof. Eglė Lastauskienė kartu su Vilniaus universiteto delegacija dalyvavo išskirtiniame vizite į Masačusetso technologijos institutą (MIT) – vieną iš pasaulyje pirmaujančių mokslo ir technologijų institutų. Vizitas buvo surengtas pagal MIT MISTI Lietuvos programą – tarptautinę iniciatyvą, kuri jungia Lietuvos universitetų ir verslo atstovus, siekiant skatinti mokslinį bendradarbiavimą ir žinių mainus su MIT.
