Sidebar

Septynioliktus metus vykstančiame konkurse "Geriausios 2022 m. disertacijos" tarp 12 geriausiomis pripažintų disertacijų - VU GMC jaunosios mokslininkės dr. Eglės Žalytės. Eglės disertacijos tema „Atsparumo feroptozei molekuliniai mechanizmai kasos vėžio ląstelėse”, mokslinis vadovas – dr. Jonas Cicėnas.

Geriausiu ir prestižiškiausiu pasaulyje pripažįstamame mokslo žurnale „Science“ buvo publikuotas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Gintauto Tamulaičio tyrimų grupės straipsnis „Ribosomal stalk-captured CARF-RelE ribonuclease inhibits translation following CRISPR signaling“ („Ribosomos stiebo surišta CARF-RelE ribonukleazė slopina transliaciją CRISPR-Cas signalizacijos metu“).

Lapkričio 17 d. kino teatruose pasirodė pirmasis lietuviškas dokumentinis filmas apie žmonių sukeltos ekologinės krizės sprendimo būdus „Pakalbėkime apie tvarumą“ (rež. Agnė Marcinkevičiūtė). Lapkritį ir gruodį Lietuvos kino teatruose rodomame filme pasisako ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai dr. Grita Skujienė, BASF-VU projekto vadovė, ir Saulis Skuja, ornitologas. VU GMC mokslininkai filmo žiūrovus kviečia pažvelgti į tvarumą iš biologijos perspektyvos ir atskleidžia tvaraus ūkininkavimo prasmę.

Lapkričio 23 dieną LR Seimo Konstitucijos salėje vyko tarptautinė konferencija „Jaunųjų mokslininkų situacija Baltijos šalyse: ateities mokslo potencialo vystymas ar jo švaistymas?“. Jos metu savo įžvalgomis apie jaunųjų tyrėjų situaciją Baltijos šalyse ir Europoje dalinosi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Italijos mokslo institucijų atstovai.

Visi žmonės skirtingi, todėl net tuos pačius genetinius sutrikimus turintiems žmonėms liga gali pasireikšti arba ne. Tie patys vaistai du žmones gali veikti skirtingai. Kas tada vyksta mūsų ląstelių lygmeny bando išsiaiškinti biochemijos mokslų daktarė Aušra Sasnauskienė. „Ląstelė yra mažiausias gyvybės vienetas. Ją tirdami sužinome ir apie gyvybę“, – sako mokslininkė.

Įsivaizduokite miestą, kuriame reikia labai daug dalykų transportuoti. Vienoje vietoje prekė pagaminama – kitoje vietoje jos reikia. Mieste prekes gabena sunkvežimiai. Ląstelės taip pat yra kaip didelis judrus mikroskopinis miestas, kuriame transportuojamos viduląstelinės pūslelės su baltymais, hormonais, neurotransmiteriais ir pan. Tik čia transportavimo funkciją atlieka molekuliniai motorai, kurių kiekvienoje mūsų ląstelėje yra tūkstančiai. „Jei mieste kiekvieną automobilį vairuoja žmogus, jis turi vairuotojo pažymėjimą, jis laikosi kelių eismo taisyklių, jis žino, kokį krovinį veža ir kur jį reikia pristatyti. O kas „vairuoja“ molekulinius motorus?“, – klausia biochemikas ir biofizikas dr. Algirdas Toleikis, kuris tyrinėja, kas vyksta tuose mūsų mikroskopiniuose miestuose.

Gyvybės mokslų centre lankėsi Jungtinės Karalystės Lankasterio ir Kranfildo universitetų atstovai Prof. Kirk Semple, Dr. Akanimo Odon and Dr. Stuart Wagland. Su Gyvybės mokslų centro mokslininkais buvo aptartos bendradarbiavimo "Europos horizontas" projekte ir studentų mainų galimybės.

 
„Instruct-ERIC“ - tai Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra, sudaryta iš 16 šalių narių. Narystė „Instruct-ERIC“ tinkle Lietuvos struktūrinės biologijos tyrėjams suteikia galimybę gauti finansuojamą prieigą prie aukščiausios klasės paslaugų ir technologijų 11-oje „Instruct“ centrų visoje Europoje.

Neuromokslininkei dr. Urtei Neniškytei šie metai buvo itin produktyvūs – šį mėnesį ji atrinkta tapti „FENS-Kavli Network of Excellence“ tinklo nare, pasveikino savo doktorantę apsigynus disertaciją, be to, jau spėjo publikuoti svarbių mokslinių tyrimų. „Man labai svarbu atstovauti Lietuvai, Lietuvos neuromokslams, ir parodyti, kad mūsų šalyje jie yra sėkmingai vystomi“, – teigia ji.

Praėjusią savaitę Vilniuje įvyko konferencija "Life Sciences Baltics", į kurią susirinko gyvybės mokslų entuziastai iš daugiau nei 20 skirtingų pasaulio šalių. Šiame kas dvejus metus vykstančiame renginyje buvo aptarta biotechnologijų plėtra, skaitmeninės sveikatos technologijos, medicinos ir gyvybės mokslų ateities perspektyvos.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos