Sidebar

Šių metų pradžioje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) studentas Rokas Bertašius buvo atrinktas tarp dešimties gabiausių Lietuvos studentų, išvykusių stažuotei į JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) tyrimų centrus. Tai išskirtinė galimybė – Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, pasirašiusių tarpvyriausybinį susitarimą su NASA, suteikiantį studentams teisę dalyvauti šioje prestižinėje tarptautinėje programoje. Stažuotės gabiems gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) sričių studentams leidžia ne tik pažinti pažangiausias kosmoso technologijas iš arti, bet ir patiems prisidėti prie realių, gyvybiškai svarbių tartptautinių projektų, kurių rezultatai neabejotinai turi įtakos žmonijos ateičiai. Taigi šešiolika savaičių trukusi stažuotė NASA Rokui tapo ne tik reikšmingu profesiniu žingsniu, bet ir įkvepiančia asmenine patirtimi.

Povilas Barasa apgynė disertaciją „Adipozinių kamieninių ląstelių sekretomas ir biospausdinti audiniai: potencialūs šlaplės fibrozės gydymo būdai” ir jam buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Ingrida Zelionkaitė apgynė disertaciją „Ryšio tarp hormoninės kontracepcijos vartojimo ir emocinių funkcijų tyrimas psichofiziologiniais metodais” ir jai buvo suteiktas biofizikos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Vilniaus universitetas (VU) iškilmingai baigė dar vienerius studijų metus. VU Šv. Jonų bažnyčioje vykusiose tradicinėse „Finis anni academici“ iškilmėse pagerbti nusipelnę akademinės bendruomenės nariai, skirti apdovanojimai už reikšmingus mokslo pasiekimus ir iškilmingai įteikti simboliniai atminties diplomai nuo totalitarinių režimų nukentėjusiems ir iš universiteto pašalintiems VU bendruomenės nariams. Renginio metu tylos minute pagerbti akademiniais metais išėję VU studentai, darbuotojai, senjorai.

2025 m. rugsėjo 24–26 d. Vilniuje vyks EMBO jaunųjų mokslininkų forumas (EMBO Young Scientists’ Forum, EYSF) – renginys, subursiantis doktorantūros ir podoktorantūros studijų jaunuosius mokslininkus iš visos Europos. Forumo tikslas – skatinti tarpdisciplininius ryšius, idėjų mainus ir bendradarbiavimą. Savo patirtimi ir įžvalgomis dalinsis pripažinti gyvybės mokslų srities tyrėjai. Kasmet forumas vyksta vis kitoje Europos šalyje, priklausančioje EMBO tinklui.

Birželio 26 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Sorbonos universiteto (Prancūzija) prof. Nathalie Drach-Temam – vieno seniausių ir prestižiškiausių pasaulio universitetų prezidentė – kartu su delegacija, kurią sudarė įvairių sričių ekspertai: politikos, ekonomikos, literatūros, informatikos ir miologijos.

Enrika Celitan apgynė disertaciją „Saccharomyces cerevisiae L-BC-1 viruso kilmės nanodalelių savybių ir jų pernašos galimybių vertinimas” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Birželio 19 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Europos sveikatos ir skaitmeninės vykdomosios agentūros (HaDEA) direktorės Marina Zanchi delegacija. Ją lydėjo agentūros kolegos bei Lietuvos mokslo tarybos (LMT) atstovai.

Prof. Eglė Lastauskienė kartu su Vilniaus universiteto delegacija dalyvavo išskirtiniame vizite į Masačusetso technologijos institutą (MIT) – vieną iš pasaulyje pirmaujančių mokslo ir technologijų institutų. Vizitas buvo surengtas pagal MIT MISTI Lietuvos programą – tarptautinę iniciatyvą, kuri jungia Lietuvos universitetų ir verslo atstovus, siekiant skatinti mokslinį bendradarbiavimą ir žinių mainus su MIT.

Murat Hüseyin Unsal apgynė disertaciją „Dulkių tarša kaip vidaus aplinkos kokybės rodiklis“ ir jam buvo suteiktas ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties daktaro laipsnis.

Birželio 18-osios popietę Šv. Jonų bažnyčia tapo vieta, kurioje susitiko mokslas, jaudulys ir pasididžiavimas – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (VU GMC) iškilmingai įteikė diplomus savo bakalauro ir magistro studijų absolventams.

2025 m. birželio 10 d. Tokijuje, Vasedos universitete, įvyko pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas „Inovacijos gyvybės moksluose, biotechnologijose ir aukštosiose technologijose“, subūręs daugiau nei 100 abiejų šalių mokslininkų, politikos formuotojų ir pramonės atstovų. Renginys tapo reikšmingu Lietuvos ir Japonijos mokslo bendradarbiavimo dešimtmečio akcentu.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos