„Moksliniame darbe labiausiai džiugina suvokimo momentas. Susidomėjęs nauju objektu, nauja problema, pradedu rinkti faktus, rezultatus. Kiekvieną istoriją ilgai nešiojuosi ir brandinu mintyse. Vieną dieną atskiros detalės susijungia į bendrą vaizdą, vieną paveikslą. Tai labai smagu ir motyvuoja dirbti toliau. Šį jausmą turbūt patiria vaikai, įdėdami paskutinę dėlionės detalę“, – palygina Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto mokslininkas dr. Gintautas Tamulaitis.