Kaip ir dauguma diplomą gavusių bakalaurų, prieš keletą metų Marijus Plečkaitis galvojo apie tolesnes studijas magistrantūroje.
„Galiausiai nusprendžiau gilintis į biofiziką ir iki šiol džiaugiuosi tokiu pasirinkimu. Jis atvėrė man naujas galimybes ir paskatino aktyviai siekti tolesnių profesinių bei mokslo aukštumų“, – pasakoja šiuo metu Nacionaliniame vėžio institute (NVI) dirbantis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) alumnas.
Gamtos mokslai traukė nuo vaikystės
„Dar būdamas vaikas, paklaustas, kuo norėčiau būti užaugęs, įsivaizdavau save mokslininku, dirbančiu laboratorijoje ir ieškančiu atradimų, kurie prisidėtų prie technologijų tobulinimo. Tad nenuostabu, kad ir mokyklos laikais jaučiau potraukį gamtos mokslams“, – savo kelią į VU GMC prisimena M. Plečkaitis.
Pasak jo, mokykloje patiko tiek biologija, tiek chemija ir fizika. „Pradėjęs domėtis studijų programomis, ieškojau kažko nestandartinio, kas apimtų viską, nes nenorėjau apleisti kažkurio iš šių mokslų. Tada aptikau biofizikos studijų programą. Girdėjau šį žodį pirmą kartą gyvenime ir buvo keista, kad galima apjungti, atrodytų, tokius sunkiai susiejamus dalykus – biologiją ir fiziką. Visgi noras išsiaiškinti šią paslaptį mane pastūmėjo link to, jog mano stojimų pageidavimų sąrašo viršūnėje atsirado biofizika Vilniaus universitete“, – pasakoja jis.
Pasirinkimas – likti Lietuvoje
Pasak M. Plečkaičio, bakalauro studijos prabėgo greitai, kaip ir visiems studentams. „Bakalauro studijų pabaigoje buvo dvejopi jausmai. Iš vienos pusės, norėjosi pagaliau viską baigti ir išvažiuoti – nesvarbu kur, kad ir į pasaulio kraštą. Kita vertus, apgynus bakalauro baigiamąjį darbą, atsirado keistas jausmas, tarytum klausimas: „O kas dabar, nejaugi viskas?!”. Ir nusprendžiau, kad ne, ne viskas, man to negana ir noriu dar“, – įspūdžiais baigus pirmąją pakopą dalijasi M. Plečkaitis.
„Kai jau nutariau, kad sieksiu magistro laipsnio, vėl kilo klausimas – ar tęsti bakalaure pradėtas biofizikos studijas, ar rinktis kažką naujo. Tačiau šį kartą atsakymo ilgai ieškoti nereikėjo – mane motyvavo aukšta VU studijų kokybė, geranoriški dėstytojai, akademinė aplinka ir pamėgtos erdvės“, – atskleidžia M. Plečkaitis.
Magistrantūra – visas biofizikos „kokteilis“
Pasak M. Plečkaičio, biofizikos magistrantūros programa pasižymėjo plačiu spektru pasirenkamųjų dalykų. „Jeigu bakalaure buvo galima tik pajausti biofizikos skonį ir atskleisti tik dalį jos identiteto, tai magistrantūros studijų metu gavome visą biofizikos „kokteilį“, – prisimena VU GMC alumnas.
Pasak jo, savo vietą biofizikos magistrantūroje rasti gali tiek į biologinius procesus ir virsmus ląstelėse, tiek į fizikinių metodų taikymą biomedicininiuose tyrimuose orientuotas studentas. „Tarptautiškumo galimybių joje taip pat netrūksta. Tiems, kurie norėtų savo jėgas išbandyti ir užsienio universitetuose, plačiai atveriamos „Erasmus+“ programos durys. Tereikia rasti norimą universitetą, su administracijos pagalba pasirašyti universitetų bendradarbiavimo sutartį ir – pirmyn“, – pasakoja M. Plečkaitis.
„Galbūt kažkas sako, kad magistrantūroje studijuoti nebereikia, užtenka bakalauro. Tokių kalbų girdėjosi ir man stojant į VU biofizikos magistrantūrą. Su tuo nesutinku, nes magistro laipsnis suteikia geresnes karjeros galimybes. Be to, man norėjosi pagilinti bakalauro metu įgytas žinias“, – teigia jis.
Karjera – nacionalinės reikšmės įstaigoje
M. Plečkaičio pasirinktas kelias tapti biofiziku atvėrė jam profesinių galimybių duris. Šiuo metu VU alumnas dirba Nacionaliniame vėžio institute.
„Į dabartinę sritį patekau ganėtinai paprastai. Trečiojo bakalauro kurso viduryje suskubau ieškoti vietos atlikti mokslinę praktiką. Pasiūlymų studentams tikrai apstu, reikia tik nuspręsti, ko patys norime. Pavyzdžiui, man norėjosi šiokio tokio iššūkio, jaučiausi motyvuotas siekti aukštesnių tikslų, nesinorėjo tiesiog bandyti „praslysti“ su kuo lengvesne bakalaurinio darbo tema“, – šmaikštauja M. Plečkaitis. – Žinojau, kad metais jaunesnis biofizikas atlikinėja praktiką Nacionaliniame vėžio institute Biomedicininės fizikos laboratorijoje. Paprašiau jo papasakoti apie laboratoriją ir vos sužinojęs daugiau, iškart susisiekiau su laboratorijos vedėju prof. R. Rotomskiu prašydamas priimti atlikti praktiką“, – savo karjeros pradžią prisiminė VU GMC alumnas.
„Praktikos metu išmokau atlikti tyrimus įvairias spektrometrais, vaizdinti mikroskopais, kultivuoti vėžines ląsteles ir daugybę kitų įdomių metodų. Sėkmingai apgynus bakalauro darbą, laboratorijoje man buvo pasiūlytos ir biofiziko pareigybės. Įstojus į magistrą ir toliau laboratorijoje keliant savo kompetencijas bei rodant iniciatyvumą gavau dar vieną galimybę – prisidėti prie mokslinės publikacijos rašymo ir tapti vienu iš bendraautorių. Ši publikacija pasirodė žurnale „Journal of Nanobiotechnology“, – sakė M. Plečkaitis.
Pasidomėjus, kokia yra jo darbo specifika, biofizikas atskleidė, kad Biomedicininės fizikos laboratorijoje pagrindiniai tyrimų objektai yra įvairios nanodalelės ir teranostinės nanoplatformos, kurios galėtų prisidėti prie vėžio diagnozavimo metodikų gerinimo ir potencialaus gydymo. „Pats gydymas orientuojamas į fotosensibilizuotą navikų terapiją, kuomet gydoma šviesa. Galbūt sunku patikėti, bet tai išties veiksmingas būdas. Kai kurios nanodalelės ir/ar medžiagos, jas apšvietus, pasižymi gebėjimu generuoti aktyvias deguonies formas, kurios nužudytų vėžines ląsteles“, – pasakoja VU GMC alumnas.
Pasak M. Plečkaičio, tai tik maža dalis to, ką jis daro NVI laboratorijoje. „Kadangi pati laboratorija priklauso NVI, sukūrus pakankamai efektyvią nanodalelių sistemą, ją būtų galima tirti ne tik ląstelių lygmenyje in vitro, eksperimentiniuose gyvūnuose in vivo, bet siekti ir pereiti prie klinikinių tyrimų su žmonėmis. Tai paskutinė stadija prieš sukuriant vaistą, kuris galėtų padėti šimtams, o gal ir tūkstančiams pacientų, kovojančių su vėžiu“, – sakė jis.
Tolesniuose M. Plečkaičio planuose – doktorantūra ir darbas Nacionalinio vėžio instituto laboratorijoje. „Jei ne VU biofizikos studijos, viso to nebūtų buvę. Džiaugiuosi, kad mano pasirinkimas atvėrė plačias galimybių duris“, – atskleidžia biofizikas.