Registruotis į renginį galite ČIA!
Kartu su psichiatru, sociologu, filosofu ir augančiais Lietuvos talentais kviečiame pažvelgti į kartas kaip į visuomenės sudedamąsias dalis, aptarti jų skirtumus, panašumus ir prisiimamas atsakomybes.
Protas – ne tik neuronų veikla: kaip jį veikia aplinka?
Ar žmogaus protas yra tik smegenų veikla? Ar sąmonė gali egzistuoti be kūno? Kodėl dirbtinis intelektas (DI) gali atrodyti mąstantis, tačiau vis dar neturi to, ką vadiname žmogiškuoju patyrimu?
Kam žmogui reikia meno?
Kas yra menas? Žinia, būsena, būdas ieškoti tiesos, o gal tiesiog žmogaus instinktas? Tokie klausimai skambėjo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame Vilniaus universiteto (VU) diskusijų klubo pokalbyje apie meno prigimtį ir jo vietą žmogaus gyvenime.
Kas yra realybė? Ar realybė yra tokia, kokią ją matome?
Kas yra realybė? Ar ji gali būti objektyvi, o gal priklauso nuo kiekvieno, kuris ją patiria, interpretacijos? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškojo Vilniaus universiteto (VU) diskusijų klubo dalyviai – fizikos, filosofijos, psichiatrijos ir teologijos sričių atstovai.
VU Diskusijų klube – apie vieną stipriausią žmogaus patirtį, kurią sunku paaiškinti, bet neįmanoma ignoruoti
Ar meilė yra cheminė reakcija smegenyse, socialinė konstrukcija ar dinaminė sistema, kurią galima aprašyti matematinėmis lygtimis? Apie tai Vilniaus universiteto (VU) diskusijų klube kalbėjosi skirtingų sričių mokslininkai – antropologai, neuromokslininkai ir matematikai.
VU Diskusijų klubas kviečia į antrąjį renginį, šį kartą gyvybės tema. Gyvybė – kur ji prasideda ir ar kada nors baigiasi?
Jei ląstelė dalijasi, bet niekada netaps organizmu – ar ji gyva? Jei kūnas miręs, bet jo organai išgelbėja kitus – ar gyvybė tęsiasi? Mes pripratę galvoti apie gyvybę kaip būseną. Tačiau gal ji – procesas, judėjimas, kompromisų istorija?
Pirmasis VU diskusijų klubo susitikimas įvyko praėjusių metų gruodį ir buvo skirtas prognozės klaidos temai
Diskusijoje dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkai. Prof. Berentas Prakkenas iš Utrechto universiteto, pabrėžė, kad klaidos yra neatsiejama mokslo dalis ir būtent jos skatina eksperimentuoti bei veda į gilesnį žinojimą. Pasak profesoriaus, mokslinė pažanga gimsta ne vengiant klaidų, o mokantis jas atpažinti ir integruoti į tyrimų procesą.
