Pirmasis VU diskusijų klubo susitikimas įvyko praėjusių metų gruodį ir buvo skirtas prognozės klaidos temai
Diskusijoje dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkai. Prof. Berentas Prakkenas iš Utrechto universiteto, pabrėžė, kad klaidos yra neatsiejama mokslo dalis ir būtent jos skatina eksperimentuoti bei veda į gilesnį žinojimą. Pasak profesoriaus, mokslinė pažanga gimsta ne vengiant klaidų, o mokantis jas atpažinti ir integruoti į tyrimų procesą.
Diskusijoje dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkai. Prof. Berentas Prakkenas iš Utrechto universiteto, pabrėžė, kad klaidos yra neatsiejama mokslo dalis ir būtent jos skatina eksperimentuoti bei veda į gilesnį žinojimą. Pasak profesoriaus, mokslinė pažanga gimsta ne vengiant klaidų, o mokantis jas atpažinti ir integruoti į tyrimų procesą.
Medicinos srityje prognozės klaidų neišvengiamumą aptarė VU Medicinos fakulteto mokslo ir inovacijų prodekanas, gydytojas vaikų nefrologas ir mokslininkas doc. Karolis Ažukaitis. Jis pabrėžė, kad klinikinėje praktikoje itin svarbus gebėjimas reflektuoti ankstesnes patirtis ir mokytis iš padarytų klaidų. Pasak jo, medicinos pažanga iš esmės gimsta būtent iš šio proceso – iš bandymų, nuolatinio rezultatų vertinimo ir jų koregavimo. Klinikinių atvejų analizė, gydymo rezultatų stebėsena, klinikinių gairių atnaujinimas ir kolegialus sprendimų aptarimas sudaro mechanizmų visumą, leidžiančią individualias patirtis paversti moksliškai pagrįstais ir vis patikimesniais sprendimais ateityje.
Apie prognozės klaidas smegenų veikloje kalbėjo VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė prof. Urtė Neniškytė. Ji aiškino, kad prognozės klaida – tai neatitikimas tarp to, ko tikimasi, ir to, kas iš tiesų įvyksta. Tyrimai rodo, jog smegenys nuolat kuria aplinkos modelius ir juos tikrina realybėje, o būtent neatitikimai leidžia mokytis ir prisitaikyti. Įdomu tai, kad didesnę prognozės klaidos riziką dažnai turi patyrę specialistai, labiau pasikliaujantys ankstesne patirtimi.
Filosofinį žvilgsnį į šią temą pasiūlė VU Filosofijos fakulteto mokslininkas dr. Paulius Rimkevičius, atkreipęs dėmesį, jog kai kuriais atvejais net klaidingi įsitikinimai gali turėti teigiamą poveikį – sustiprinti motyvaciją ir paskatinti veikti efektyviau. Tuo tarpu VU Komunikacijos fakulteto mokslininkas doc. Liutauras Ulevičius pažymėjo, kad informacijos pertekliaus sąlygomis prognozės klaidas lemia ne tik patirtis, bet ir tai, jog daugelyje situacijų apskritai nėra vieno teisingo atsakymo.