Lapkričio 30 – gruodžio 1 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) laukiama beveik 200 neuromokslininkų, kurie atvyks į dešimtą kartą Lietuvos neuromokslų asociacijos (LNA) organizuojamą konferenciją ir 2-ąjį regos fiziologijos, aplinkos ir suvokimo tarptautinį simpoziumą.

Lapkričio 30 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) vyks chemiko, VU profesorius, vieno pirmųjų pasaulyje biochemijos vadovėlių ir šio mokslo Lietuvoje pradininko Andriaus Sniadeckio skaitymai, skirti jo 250-osioms gimimo metinėms.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkės dr. Laura Kalinienė, dr. Lidija Truncaitė ir dr. Aurelija Zajančkauskaitė su kolegomis iš Gamtos tyrimų centro tyrė ant Čekijos ir Lietuvos soduose auginamų vaisių ar uogų esančias bakterijas ir jas infekuojančius virusus.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) dirbančio išskirtinio profesoriaus, epigenetiko Sauliaus Klimašausko kelias į mokslo olimpą prasidėjo Vilniaus 15-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. Žvėryno gimnazija). Didelę įtaką būsimajam mokslininkui padarė garsus chemijos mokytojas Jonas Lagunavičius, išugdęs visą plejadą dabar žinomų chemikų ir biochemikų.

Spalio 24–28 d. Bostone (JAV) vyko kasmetis tarptautinis sintetinės biologijos konkursas „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine Competition). Jame Lietuvai pirmą kartą atstovavo dvi Vilniaus universiteto (VU) studentų komandos, kurios varžėsi skirtingose amžiaus grupėse.

Spalio 30 d. vyks išskirtinio profesoriaus Sauliaus Klimašausko paskaita „Epigenetika – genetinio kodo gramatikos taisyklės: tyrimai ir perspektyvos“.

Lapkričio 2 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) viešės mokslininkas doc. Velemiras Ninkovicius iš Švedijos žemės ūkio universiteto Upsaloje. Garsus ekologas skaitys dvi paskaitas, kuriose apžvelgs augalų komunikacijos ir boružių elgsenos ypatybes.

Spalio 25 d. 17.30 val. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) vyks VU išskirtinio profesoriaus Rolando Meškio paskaita „Mikroorganizmų biocheminė įvairovė, arba Keletas istorijų apie mažus Niekus“.

„Virginijaus Šikšnio darbai paremti noru ir troškimu pažinti gamtą, suprasti mechanizmus, kurie valdo gyvybei svarbius procesus. Dažnai viešojoje erdvėje girdime pasamprotavimų, kad gal Lietuva yra per maža investuoti pinigus ir žmogiškuosius resursus tam, kad pažintume gamtą, vykdytume fundamentaliuosius tyrimus.

Visą spalį Vilniaus universitete (VU) vyks išskirtinių VU profesorių paskaitos. 

Nobelio chemijos premija šiemet paskirta trims mokslininkams: Frances H. Arnold iš Kalifornijos technologijos instituto (JAV) už baltymų evoliuciją, George’ui P. Smithui iš Misūrio universiteto (JAV) ir Gregory’ui P. Winteriui iš MRC Molekulinės biologijos laboratorijos Kembridže (Jungtinė Karalystė) už peptidų ir antikūnų fagines bibliotekas, kurios galėtų padėti kuriant efektyvius autoimuninių ligų ar vėžinių susirgimų gydymo metodus.

Šiųmetę Nobelio premiją fiziologijos arba medicinos srityje pasidalijo Teksaso universiteto (JAV) profesorius Jamesas P. Allisonas ir Kioto universiteto (Japonija) profesorius Tasuku Honjo. Nobelio premija šiems mokslininkams paskirta už svarbius atradimus imunologijos srityje, kurie leido sukurti naujus vėžio terapijos būdus, pagrįstus neefektyvaus imuninio atsako reguliavimu.

Rugsėjo 27 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre  (VU GMC) viešės Japonijos medicininių tyrimų ir plėtros agentūros (angl. Japan Agency for Medical Research and Development, AMED) prezidentas prof. Makoto Suematsu.