Rugsėjo 27 d. VU Gyvybės mokslų centre vyko trijų disertacijų gynimai.
J. Skerniškytė apsigynė disertaciją „Acinetobacter baumannii patogenezės molekuliniai mechanizmai”.
J. Skerniškytė disertacijos anotacijoje teigė, kad pastaraisiais metais pasaulio ligoninėse plinta Gram-neigiamos antibiotikams atsparios bakterijos, kurios sukelia sunkiai gydomas ir valdomas hospitalines infekcijas, itin pavojingas kritiniams ligoniams. Tarp šio tipo infekcijų sukėlėjų didžiausiu atsparumu antibiotikams pasižymi Acinetobacter baumannii. Daktaro disertacijoje išsamiai apibūdinami Lietuvos ligoninėse išskirtų A. baumannii izoliatų fenotipai, susiję su virulentiškumu. Nustatyta, kad izoliatai, priklausantys labiausiai pasaulyje išplitusiems pandeminiams klonams, skiriasi savo judėjimo, pelikulės formavimo bei sintetinamos kapsulės egzopolisacharidų profiliais. Parodyta, kad bakterijos paviršiaus hidrofobiškumas nulemia daugelį su virulentiškumu susijusių A. baumannii savybių, o gebėjimas adhezuotis prie plastiko dėl ląstelės paviršiaus hidrofobiškumo yra vyraujanti pandeminių izoliatų savybė. Disertaciniame darbe taip pat buvo apibūdinti A. baumannii paviršiaus baltymai OmpA, Blp1, YgaU ir GltI kaip svarbūs bakterijos virulentiškumo veiksniai ex vivo ir in vivo. Nustatyta, kad membraninio baltymo OmpA sąveikos su peptidoglikanu praradimas lemia daugelio A. baumannii virulentinių savybių sumažėjimą. Darbe atskleista, kad A. baumannii Blp1 baltymo C-galinis fragmentas yra veiksmingas antigenas pelių infekcijos modelyje ir gali būti tinkamas vakcinos kandidatas prieš klinikinės kilmės A. baumannii infekcijas taikant tiek aktyvią, tiek pasyvią vakcinacijas.
V. Petkevičius apsigynė disertaciją „Piridino žiedą atakuojančių oksigenazių tyrimas”.
Disertacijos autorius anotacijoje teigė, kad šiuolaikinė cheminė sintezė susiduria su vis griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais, todėl vis daugiau remiasi žaliosiomis technologijomis, kuriose biokatalizės metodai vaidina svarbų vaidmenį. Manoma, kad netirti piridino darinių biogedradacijos keliai slepia ne vieną unikalų fermentą, turintį biotechnologinį pritaikymą. Šioje daktaro disertacijoje pristatomi darbai, kurių metu buvo tiriamos naujos piridino žiedą atakuojančios oksigenazės ir jų taikymas įvairių N aromatinių junginių biokatalizinėje sintezėje. 2-Hidroksipiridiną skaidantis Burkholderia sp. MAK1 kamienas buvo pademonstruotas kaip unikalus biokatalizatorius piridino junginiams oksifunkcionalizuoti. Už šiuos virsmus atsakingas fermentas – tirpi geležies monooksigenazė HpdABCDE. Šis atradimas ne tik pasitarnavo sprendžiant fundamentinius klausimus apie 2 hidroksipiridino skaidymą gamtoje, bet ir tapo precendentu tokio tipo fermentų panaudojimui piridino junginių biokonversijose. Vėliau buvo atrasta kita tirpi geležies monooksigenazė, pavadinta PmlABCDEF, galinti oksiduoti piridino junginius. Escherichia coli ląstelės gaminančios šį fermentą pademonstruotos kaip naujas, švelnus, produktyvus, regio- ir chemoselektyvus biokatalizatorius įvairių aromatinių N oksidų sintezei. Keičiant PmlABCDEF koduojančio geno seką buvo kuriami nauji fermento variantai, pasižymintys pakitusiu regioselektyvumu, gebėjimu katalizuoti aromatinių di-N-oksidų ar specifinių mono N oksidų sintezę.
M. Gasiūnienė apsigynė disertaciją „Vaisiaus vandenų kamieninių ląstelių diferenciacijos reguliavimo ir epigenetinių mechanizmų tyrimai”.
M. Gasiūnienė anotacijoje teigė, kad žmogaus vaisiaus vandenų mezenchiminės kamieninės ląstelės (VV-MKL) yra alternatyvus kamieninių ląstelių šaltinis ląstelių terapijai ar regeneracinei medicinai. Šias ląsteles nesudėtinga gauti, jos pasižymi plačiu diferenciacijos potencialu, yra neimunogeniškos bei neturi etinių apribojimų kaip žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės. Šios daktaro disertacijos tikslas – išaiškinti vaisiaus vandenų mezenchiminių kamieninių ląstelių molekulinius (genetinius bei epigenetinius) pokyčius po diferenciacijos indukcijos įvairiomis kryptimis (osteogenine, miogenine, neurogenine ir kardiomiogenine). Gauti rezultatai rodo, kad VV-MKL geba sėkmingai diferencijuoti osteogenine, miogenine, neurogenine ir kardiomiogenine linkme, o šių diferenciacijų metu vyksta morfologiniai, genų bei baltymų raiškos, ląstelės ciklo, epigenetiniai ir metaboliniai pokyčiai, lemiantys kamieninių ląstelių virtimą diferencijuotomis ląstelėmis-pirmtakėmis. Mes pirmieji įvertinome į kardiomiocitų pirmtakus diferencijuotų VV-MKL energetinį fenotipą bei metabolizmo pokyčius bei plačiau ištyrėme epigenetinių veiksnių – chromatino pertvarkymo baltymų ir modifikuotų histonų – virsmus indukuotų VV-MKL diferenciacijų metu. Šie duomenys papildo esamas žinias apie dar pakankamai naują kamieninių ląstelių šaltinį – žmogaus VV-MKL – bei liudija, kad ateityje jos sėkmingai galėtų būti pritaikytos medicinoje, pvz. kaulų atstatymui, širdies raumens regeneracijai po miokardo infarkto ar net neurodegeneracinių ligų gydymui.
Po sėkmingo disertacijų gynimo J. Skerniškytę, V. Petkevičių ir M. Gasiūnienę sveikino disertacijų vadovai, dėstytojai, draugai ir artimieji.