Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su partneriais iš Vengrijos kuria naują aukštos skiriamosios gebos optinių matavimų metodiką, paremtą dumblių ląstelių autofluorescencija ir jos sąsaja su ląstelių fiziologine būkle. Tokie tyrimai leistų ateityje sukurti biojutiklį, pagal dumblių savijautą padedantį nustatyti taršą vandens telkiniuose.
Lapkričio 13–14 d. gautiems rezultatams aptarti VU Fizikos fakultete ir Gyvybės mokslų centre lankėsi Segedo HUN-REN (angl. Hungarian Research Network) Biologinių tyrimų centro (angl. Biological Research Centre) tyrėjai. Pasak VU mokslininkų, projekto metu plėtojamas ir stiprinamas tarpdisciplininis bendradarbiavimas kuriant inovatyvius aplinkos taršos stebėsenos metodus.
VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro Pažangiosios biomedicinos fotonikos grupės ir Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros Augalinių ląstelių biofizikinių tyrimų grupės mokslininkų komanda papildo vieni kitų unikalius įgūdžius. Derindami optinius ir elektrofiziologinius metodus, mokslininkai iš įvairių perspektyvų žvelgia į gėlavandenius dumblius, veikiamus fotooksidacinio streso.
„Labai džiaugiamės, galėdami bendradarbiauti su mokslininkų grupe iš Segedo HUN-REN Biologinių tyrimų centro. Kolegų Petar Lambrev ir Parveen Akhtar vizito metu aptarėme rengiamą mokslinę publikaciją, pasidžiaugėme, radę galimybių plėtoti bendradarbiavimą ir ateityje.“ – sako asistentas dr. Vilmantas Pupkis.
Šiuo metu vykdomas Vengrijos ir Lietuvos mokslo akademijų finansuotas projektas suteikė galimybę suderinti Gyvybės mokslų centro tyrėjų žinias apie gėlavandenius menturdumblius su ilgamete kolegų patirtimi, vykdant išsamius fotosintezės tyrimus.
„Esame dėkingi kolegoms, galėdami semtis jų patirties bei pradėti plėtoti fotosintezės tyrimus ir Gyvybės mokslų centre. Be to, šis bendradarbiavimas leidžia praplėsti ir doktorantūros metu vykdomus tyrimus, taip pat susijusius su augalinių ląstelių fotosinteze.“ – džiaugiasi doktorantė Aušrinė Navickaitė.
Augalinių ląstelių biofizikinių tyrimų grupės mokslininkai bendradarbiaudami gilinasi į fotosintezės savitumus menturdumblių ląstelėse – pasirodo, šį procesą jie vykdo kitaip nei sausumos augalai ar vienaląsčiai dumbliai. Ateityje planuojama apibūdinti, kaip pasikeičia fotosintezė menturdumbliuose, šiems patiriant stresą, pavyzdžiui, aplinkoje esant sunkiųjų metalų. Žinoma, kad menturdumbliai į aplinkos pokyčius reaguoja ypač jautriai, tad tyrėjai viliasi, kad ateityje galės panaudoti juos kaip bioindikatorių, siekdami nustatyti, kaip pasikeitė ląsteles supanti aplinka.
Gyvybės mokslų centro mokslininkai dėkoja bendradarbiams iš VU Fizikos fakulteto bei Toronto universiteto profesoriui Virginijui Barzdai, kurie ir inicijavo bendrus tyrimus su Vengrijos mokslininkais.
Projektą „Fotooksidacinio streso sukeltų struktūrinių, spektroskopinių ir elektrocheminių pokyčių tyrimas gėlavandeniuose daugialąsčiuose dumbliuose kuriant natūralios aplinkos biojutiklį“ (angl. Structural, spectroscopic and electrochemical investigations of photooxidative stress induced changes in fresh-water macroalgae toward the development of a natural environmental biosensor) finansuoja Lietuvos ir Vengrijos mokslų akademijos.