Sidebar

Dovilė Šimkutė apgynė disertaciją "Neurokognityviniai interneto naudojimo ypatumai: psichologinių rodiklių ir EEG parametrų, išmatuotų ramybės būsenoje bei atliekant užduotį, tyrimas, tiriant sveikų, reguliariai internetu besinaudojančių asmenų imtį” ir jai buvo suteiktas biofizikos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Mokslinė vadovė: prof. dr. Inga Griškova-Bulanova (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: Tarybos pirmininkas - prof. dr. Aidas Alaburda (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika); prof. dr. Roma Jusienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija); doc. dr. Rokas Buišas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika); doc. dr. Aušra Daugirdienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija); doc. dr. Marko Zivanovic (Belgrado universitetas, Serbija, gamtos mokslai, biofizika).

Probleminis interneto naudojimas (PIN) vystosi visuotinio interneto prieinamumo fone, tačiau sutarimo dėl jo apibrėžimo ir vertinimo vis dar trūksta. Šiame darbe interneto naudojimo įpročiai nagrinėjami neklinikinėje imtyje, siekiant identifikuoti požymius, susijusius su ankstyvu probleminio įsitraukimo formavimusi. Dalyviai pildė savistatos klausimynų rinkinį, vertinantį psichologinius simptomus, interocepciją ir asmenybės bruožus, taip pat atliko klausos lygių tikimybių Go/NoGo užduotį. Užduoties metu, taip pat ramybės būsenoje, buvo registruojama elektroencefalograma (EEG), siekiant įvertinti su įvykiu susijusius potencialus (SĮSP), alfa asimetriją ir mikrobūsenas. Atlikta interocepcijos–asmenybės bruožų–interneto naudojimo tinklinė analizė atskleidė asociacijas tarp žemesnio interocepcinio įsisąmoninimo ir aukštesnio įsitraukimo į internetines veiklas, sąsajos tarp interocepcijos ir interneto naudojimo taip pat buvo siejamos neurotiškumo. Elgseniniai Go/NoGo užduoties atlikimo rodikliai neatspindėjo įsitraukimo į internetines veiklas lygio, tačiau nustatytos asociacijos tarp SĮSP rodiklių ir specifinių platformų naudojimo: sumažėjusi N1 amplitudė (žaidimų platformos), trumpesnė Go-N1 latencija (bendras platformų naudojimas), ilgesnė NoGo-P3 latencija (informacijos paieškos platformos). Ramybės būsenos EEG duomenys atskleidė didesnį kairiojo pusrutulio aktyvumą pakaušio srityje ir didesnį mikrobūsenos E pasirodymo dažnį ir indėlį aukštesniu interneto naudojimu pasižyminčių asmenų tarpe. Apibendrinant, rezultatai atspindį poslinkį link į nuo išorinių dirgiklių priklausomo, reaktyvaus „iš apačios į viršų“ dėmesio apdorojimo vyravimo bei žemesnio kūno pojūčių įsisąmoninimo augant interneto naudojimo lygiui.