Solveiga Samulėnaitė apgynė disertaciją „Žarnyno mikrobiotos vaidmuo valgymo sutrikimų vystymesi” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Moksliniai vadovai:
prof. dr. Aurelijus Burokas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biohemija),
prof. dr. Rafael Maldonado (Pompeu Fabra universitetas, neurofarmakologija, gyvybės mokslai, medicina),
dr. Elena Martín-García (Pompeu Fabra universitetas neurofarmakologija, gamtos mokslai, neuromokslai).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:
Tarybos pirmininkas - prof. dr. Osvaldas Rukšėnas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika), dr. Emmanuel Darcq (Strasbūro universitetas, Pranzūzija, gamtos mokslai, biochemija), prof. dr. Marta Rodríguez-Arias (Valencijos universitetas, Ispanija, gamtos mokslai, biochemija), prof. dr. Fernando Rodríguez de Fonseca (Malagos biomedicininių tyrimų institutas, Ispanija, gamtos mokslai, biochemija), dr. Cristina Torres Fuentes (Rovira i Virgili universitetas, Ispanija, gamtos mokslai, biochemija).
Vakarų visuomenėje didėjantis kaloringų, perdirbtų maisto produktų vartojimas padidina maisto priklausomybės riziką. Maisto priklausomybę turintys žmonės įprastai pasižymi padidėjusiu kompulsyvumu, atkaklumu bei motyvacija tokio maisto vartojimui. Nors moksliniai tyrimai patvirtina neurobiologinių mechanizmų persidengimą tarp maisto ir narkotikų priklausomybių, tikslūs mechanizmai vis dar nėra iki galo žinomi. Nauji tyrimai rodo, jog žarnyno mikrobiota gali turėti reikšmingos įtakos smegenų veiklai per žarnyno ir smegenų sąveiką. Taigi, šioje disertacijoje tiriami maisto priklausomybės neurobiologiniai mechanizmai, bei žarnyno mikrobiotos įtaka maisto priklausomybės vystymesi. Naudodami operantinį pelių modelį, paremtą priklausomybės šokolado skonio granulėms išsivystymu, pirmiausia, pritaikę chemogenetikos metodą ištyrėme kognityvinio lankstumo neurobiologinius mechanizmus ir to svarbą maisto priklausomybės vystymuisi. Antra, nustatėme specifinius žarnyno mikrobiotos biožymenis maisto priklausomybę turinčiuose žmonėse ir pelėse. Remiantis šiuo rezultatu, panaudojome potencialius pre- ir probiotikus, kurie padėjo išvengti maisto priklausomybės vystymosi pelėse. Galiausiai, patvirtinome, jog žarnyno mikrobiotos perkėlimas gali būti tinkama strategija, koreguojanti kognityvines funkcijas pelėse. Taigi, mūsų rezultatai patvirtina, jog žarnyno mikrobiotos sudėties moduliavimas gali padėti apsaugoti nuo kognityvinių funkcijų prastėjimo bei maisto priklausomybės vystymosi.