Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) neuromokslininkė prof. Urtė Neniškytė išrinkta FENS-Kavli tinklo valdybos nare. Tai svarbus tarptautinis įvertinimas, liudijantis tiek mokslininkės lyderystę neuromokslų srityje, tiek Lietuvos mokslo matomumą Europoje.

Pastaraisiais metais regione aštrėjant geopolitinei situacijai, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip prisidėti prie Lietuvos gynybos. Ne išimtis ir Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės nariai. Prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) ar Lietuvos šaulių sąjungos prisijungę VU atstovai sako, kad įsitraukdamas į pilietinį pasipriešinimą ne tik įgyji naudingų įgūdžių ir užtikrintumo jausmą, bet ir sustiprini supratimą, kad didelę įtaką valstybės saugumui daro jos piliečių ryžtas gintis.

Giedrė Skliutė apgynė disertaciją "Endometriumo kilmės audinių ir stromos ląstelių epigenetiniai ir molekuliniai tyrimai reprodukcinės sistemos sutrikimų kontekste” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) tyrėjai „Nature“ grupės žurnale „Cell Research“ išspausdintame straipsnyje atskleidė detalų SPARDA – bakterinės gynybos nuo virusų sistemos – veikimo mechanizmą. Atradimas žymi svarbų pokytį siekiant išsiaiškinti tokio tipo bakterijų imuniteto strategijas.

Kai 1997 m. prof. Vytautė Starkuvienė-Erfle pirmąkart išvyko stažuotis į Europos molekulinės biologijos laboratoriją (EMBL) Heidelberge, Lietuva dar nebuvo nei Europos Sąjungos, nei šios prestižinės mokslo organizacijos narė. „Tada EMBL mums buvo kažkas labai tolimo – dauguma apskritai nieko apie ją nežinojo“, – prisimena mokslininkė, šiandien dirbanti Vilniaus ir Heidelbergo universitetuose ir vadovaujanti Lietuvos narystės EMBL projektui.

Aivaras Vaškevičius apgynė disertaciją „Karboanhidrazių slopiklių sintezė - atskiroms izoformoms atrankių mažamolekulinių junginių paieška” ir jam buvo suteiktas chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Pirmajame Vilniaus universiteto (VU) diskusijų klubo susitikime įvairių sričių mokslininkai diskutavo apie prognozės klaidą – kaip ji formuojasi, ką atskleidžia ir kodėl jos neįmanoma atskirti nuo to, kaip suprantame pasaulį ir priimame sprendimus. Mokslininkai pabrėžė, kad tiek medicinoje, tiek neuromoksluose, tiek socialiniuose moksluose prognozės klaida nėra tik netikslumas, bet ir mechanizmas, leidžiantis tobulėti, vertinti sudėtingus reiškinius ir geriau suprasti žmogaus elgseną, sveikatą.

Gruodžio 9 d. delegacija iš „Thermo Fisher Scientific“ apsilankė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC), siekdama stiprinti ryšius ir ieškoti naujų mokslinio bendradarbiavimo galimybių.

Akshay Kumar Vijaya apgynė disertaciją „Mikroglijos funkcijų pokyčiai senstant: nuo mechanizmų iki terapinių intervencijų” ir jam buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Arnas Kunevičius apgynė disertaciją „Mikrobiotos-žarnyno-smegenų sąveikos reguliavimas mikroorganizmų metabolitais ir mikrobiota pagrįstomis intervencijomis” ir jam buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Gruodžio 5-ąją pasaulis mini Tarptautinę savanorių dieną. Ji primena, kad savanorystė nėra vien gerumo gestas – tai tylus, bet galingas žmonių judėjimas, stiprinantis bendruomenes ir kuriantis ateitį, kurioje svarbus kiekvienas.

Dovilė Šimkutė apgynė disertaciją "Neurokognityviniai interneto naudojimo ypatumai: psichologinių rodiklių ir EEG parametrų, išmatuotų ramybės būsenoje bei atliekant užduotį, tyrimas, tiriant sveikų, reguliariai internetu besinaudojančių asmenų imtį” ir jai buvo suteiktas biofizikos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Karolina Bielskė apgynė disertaciją „Bakterijų atsparumą antibiotikams lemiančių veiksnių nustatymas imunologiniais metodais” ir jai buvo suteiktas chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsnis.