Vilniaus universiteto (VU) doktorantui Dominykui Murzai susidomėjimas biologija dar mokykloje tapo atspirties tašku, atvėrusiu kelią į tarptautines studijas ir platesnį akademinio pasaulio pažinimą. Šiandien jis ne tik prisideda prie jaunųjų talentų ugdymo, bet ir VU Gyvybės mokslų centre vykdo molekulinės biologijos tyrimus, siekdamas suprasti, kaip veikia žmogaus ląstelių genetinė programa.
Balandžio 29 d. Japonijos vyriausybė paskelbė, kad Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesoriui Virginijus Šikšnys bus įteiktas prestižinis Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir kaspinu (The Order of the Rising Sun, Gold Rays with Neck Ribbon). Apdovanojimas skiriamas už nuopelnus skatinant akademinius mainus ir stiprinant tarpusavio supratimą tarp Japonijos ir Lietuvos.
Artėjant PANERIS projekto pabaigai, kviečiame atsigręžti į nueitą kelią, kupiną bendradarbiavimo, žinių dalijimosi ir apčiuopiamos naudos Europos neuromokslų bendruomenei.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Turkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Esra Toplu, lydima antrojo sekretoriaus Mehmet Bakıcı. Vizito metu ji susitiko su VU GMC direktoriumi dr. Arvydu Lubiu, prof. Virginijumi Šikšniu ir rinkodaros bei komunikacijos vadove Kristina Černiauskiene.
Žmogaus akis yra stulbinantis įrankis, tačiau ji apriboja mus mažyčiame elektromagnetinio spektro ruože. Mūsų kasdienis gyvenimas verda pasaulyje, nutviekstame šviesos, kurios mes negalime matyti be specialių įrankių. Kiek „raudoniau“ už raudoną šviesą yra artimoji infraraudonoji spektro sritis bei pasaulis, kurio šviesa mums labai neįprasta.
Balandžio 22 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto Imunologijos skyriuje lankėsi „InFLAMES Flagship“ delegacija, vadovaujama prof. Sirpos Jalkanen.
Naujas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir tarptautinės mokslininkų komandos tyrimas, publikuotas recenzuojamame moksliniame žurnale „Virus Evolution“, parodė, kad COVID-19 pandemiją sukėlęs koronavirusas ilgą laiką nepastebimai plito Lietuvos kailinių audinių ūkiuose. Nustatyta, kad virusas Lietuvoje bent 4 kartus persidavė iš audinių žmonėms, o 14 kartų – iš žmonių audinėms. Tyrimo rezultatai pabrėžia gyvūnų ūkiuose plintančių virusų stebėsenos svarbą visuomenės sveikatai ir atskleidžia reikšmingas šios srities spragas Lietuvoje.
Menas dažnai atrodo kaip savaime suprantama žmogaus veiklos dalis – jis mus lydi muziejuose, miestuose, ekranuose. Tačiau retai sustojame paklausti: kas iš tikrųjų yra menas ir kodėl jis apskritai egzistuoja? Balandžio 30 d. vyksiančiame Vilniaus universiteto (VU) diskusijų klube – pokalbis apie meną, žvelgiant į jį kaip į kultūrinį reiškinį, mąstymo formą ir smegenyse vykstantį patyrimą.
Lietuvos mokslo tarybos Technologinių plėtros projektų konkurse aukščiausiais balais įvertinti du VU Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų projektai. Abu jie orientuoti į praktinį pritaikymą ir sprendžia aktualius visuomenės sveikatos iššūkius – kuriami sprendimai, leidžiantys paprasčiau ir greičiau vertinti organizmo būklę, ir dirbtinio intelekto pagalba tobulinamos technologijos, skirtos efektyvesnei vaistų gamybai.
Šių metų liepos 12–19 dienomis Vilniuje vyks 37-oji tarptautinė biologijos olimpiada, subursianti jaunuosius biologijos aistruolius iš viso pasaulio. Tokio masto biologijos olimpiada, kurioje ketina dalyvauti iki 600 dalyvių iš 82 šalių, Lietuvoje rengiama pirmą kartą istorijoje.
Kviečiame Vilniaus universiteto (VU) bendruomenę dalyvauti kasmetinėje pavasarinėje švaros akcijoje #VUŠVARU, kuri šiemet vyks balandžio 23 d. Be prasmingos ir aplinkai naudingos veiklos, šiemet dalyvių laukia ir konkursas – įdomiausio radinio autoriui atiteks VU Sveikatos ir sporto centro abonementas.
Lietuvoje gimdos gleivinės (endometriumo) vėžys diagnozuojamas dažniau nei daugelyje kitų Europos šalių. Pagal sergamumo rodiklius mūsų šalis patenka tarp pirmaujančių regione, nors kaimyninėse valstybėse situacija gerokai palankesnė. Kas lemia šį skirtumą?
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Bioanalizės skyriaus mokslininkų komanda, vadovaujama dr. Daliaus Ratauto, pelnė finansavimą vienoje konkurencingiausių Lietuvos–Japonijos dvišalių projektų programoje [1]. Mokslininkų projektas „Vieno nukleotido polimorfizmo biojutiklio, pagrįsto DNR nanopincetais, kūrimas“ skirtas naujos kartos biojutiklių kūrimui. Siekiama sukurti iš esmės naują genetinių mutacijų aptikimo principą, kai itin maži DNR skirtumai paverčiami aiškiai išmatuojamu elektrocheminiu signalu.
Kas yra realybė? Ar ji gali būti objektyvi, o gal priklauso nuo kiekvieno, kuris ją patiria, interpretacijos? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškojo Vilniaus universiteto (VU) diskusijų klubo dalyviai – fizikos, filosofijos, psichiatrijos ir teologijos sričių atstovai.
