Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantas Igoris Nagula ir bakalauro studentė Gabija Valentaitė tiria, kaip ankstyvuoju postnataliniu laikotarpiu vystosi hipokampo neuronų elektrofiziologinės savybės ir vyksta sinapsių genėjimo procesai. Savo tyrimą jie pristatė „Mokslo sprinto“ konkurse ir pelnė antrąją vietą. Scenoje tyrėjai pasirodė su laboratoriniais chalatais, kad atkurtų kasdien laboratorijose vykstantį mokslininkų dialogą.

Įsivaizduokite, kad kiekvieno mūsų genetinė informacija – tai tarsi biblioteka, kurioje keliuose šimtuose kruopščiai surašytų knygų galime rasti informaciją apie tai, kas mes esame: nuo akių spalvos iki polinkio į tam tikras ligas. Jei šiose knygose įsivelia bent viena klaida, ji gali lemti rimtas mūsų sveikatos problemas. Ilgą laiką tokių klaidų ištaisyti nebuvo įmanoma, tačiau tai pasikeitė atsiradus genų žirklių technologijai. Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Virginijaus Šikšnio su komanda atrastos genų žirklės veikia kaip tikslus redaktorius, leidžiantis taisyti DNR klaidas tarsi tekstą kompiuteryje.  

Pavasarį stebime iš šiltųjų kraštų parskrendančius paukščių būrius ar į inkilus grįžtančius varnėnus. Tik ar stebėdami dangų raižančius sparnuotuosius pagalvojate, kaip paukščiai mato mus?

VU Gyvybės mokslų centro doktorantė ir tyrėja Dalia Smalakytė pelnė geriausio stendinio pranešimo apdovanojimą prestižiniame “EMBO workshop: The Immune System of Bacteria“ (SISB2025), vykusiame šių metų balandį Paryžiuje.

Opioidai, kokainas, nikotinas – tai medžiagos, nuo kurių greičiausiai tampama priklausomais. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Valentina Vengelienė sako, kad su šiomis medžiagomis geriau nerizikuoti ir jų nebandyti, net jei ir žinome, kad neturime genetinio polinkio tapti priklausomi.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Imunologijos skyriui vadovaujanti prof. Aurelija Žvirblienė kartu su komanda yra sukūrusi šimtus unikalių antikūnų, nukreiptų prieš virusų ir bakterijų baltymus, rekombinantinius citokinus, ląstelių receptorius ar alergenus.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai kartu su kolegomis iš Vienos veterinarinės medicinos universiteto ir partneriais iš Prancūzijos Gvianos šiuo metu vykdo ekspediciją Amazonės atogrąžų miškuose, kur tiria klimato kaitos poveikį varliagyviams.

Balandžio 8 d. vykusiame ataskaitiniame ir rinkiminiame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo pagerbti iškiliausi šalies mokslininkai. Tarp apdovanotųjų ir naujai išrinktų akademikų – gausus būrys Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų - tarp jų ir VU Gyvybės mokslų centro atstovai.

Balandžio 7 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vyko tradicinis metinis renginys, skirtas bendruomenei pristatyti 2024 m. veiklos rezultatus. Renginys surengtas po to, kai GMC taryba patvirtino metinę ataskaitą – tai puiki proga akademinei bendruomenei ne tik išgirsti, kuo centras gyveno praėjusiais metais, užduoti klausimus ar pasidalinti idėjomis, bet ir pasidžiaugti kartu nuveiktais darbais bei kolegų pasiekimais.

2025 m. rugpjūčio 11–15 d. Seili saloje (Suomija) vyks tarptautinė vasaros mokykla tema „Human Health and Environment by the Baltic Sea“. Ši mokykla – puiki galimybė gilinti žinias apie žmogaus sveikatą ir aplinkosaugos klausimus Baltijos jūros regione, dirbant kartu su studentais ir dėstytojais iš šešių žinomų Šiaurės ir Baltijos šalių universitetų.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro doktorantas Gytis Druteika tapo šių metų prof. Virginijaus Šikšnio stipendijos laureatu. Stipendija skiriama trečiosios pakopos studentams už tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius pasiekimus gyvybės mokslų srityje.

Vilniaus universitetas (VU) ir dvi įmonės – „Caszyme“ ir „nSAGE“, vykdydamos projektą „E! Universali CRISPR principu pagrįsta diagnostikos platforma (UNCOVER)“, sieks sukurti CRISPR-Cas pagrindu veikiančią diagnostikos platformą, leidžiančią greitai ir tiksliai aptikti infekcines ligas.