Į mokslininkus dažnai kreipiasi medikai ar verslininkai, prašydami išspręsti iššūkius, kurių jie patys negali įveikti. Tokių prašymų susilaukia ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Bioanalizės skyrius, kuriam vadovauja dr. Marius Dagys. Pasak skyriaus vadovo, ne už ilgo intensyvios terapijos palatose pasirodys komandos kurti biojutikliai, kurie padės ligoninėje gulintiems pacientams palaikyti gyvybines funkcijas. Ir tai – tik vienas pavyzdys.
Paskutiniąją 2023-iųjų metų darbo dieną Augustinas Matulevičius apsigynė disertaciją "Naujos kartos vaizdavimo technologijos ir genetiniai testai kliniškai reikšmingo prostatos vėžio nustatymui" ir gavo biologijos mokslo krypties daktaro laipsnį. Sveikiname!
Gruodžio 22 dieną Rektoriaus auloje Vilniaus universiteto akademinių ir neakademinių padalinių komunikacijos komandoms buvo įteiktos nominacijos, apžvelgiančios 2023 metų veiklą. Gyvybės mokslų centro komanda pelnė "Science outreach champion award" nominaciją už nenuilstamą mokslininkų ir jaunųjų tyrėjų komunikacinį palaikymą.
Gruodžio 21 d. Vilniaus universitete įvyko iškilmingas kalėdinis vakaras „2023-uosius metus palydint“. Renginyje buvo prisiminti kalendorinių 2023 metų darbai, pagerbti šiais metais pasižymėję universiteto akademinės bendruomenės nariai, skambėjo palinkėjimai artėjantiems Naujiesiems metams. Vakaro dalyvius sveikino rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Senato pirmininkė prof. Eglė Lastauskienė.
Nors pirmąjį straipsnį apie genų redagavimo žirkles CRISPR-Cas9 profesorius Virginijus Šikšnys su komanda paskelbė vos prieš 11 metų, dabar jau galima apčiuopti šios technologijos naudą visuomenei. „[...] Visai neseniai buvo paskelbta, kad Jungtinėje Karalystėje įregistruota pirmoji CRISPR technologija paremta paveldimų ligų gydymo terapija, kuri gali būti taikoma klinikoje”, – sako mokslininkas, ir priduria, kad toliau ieško kitų genų redagavimo įrankių.
Biochemijos mokslų daktarė Miglė Tomkuvienė į mūsų organizmą žvelgia kitaip – ji tyrinėja, kas vyksta genuose molekulių lygmenyje. Šie tyrimai vyksta ilgai, prie jų dirba tūkstančiai mokslininkų visame pasaulyje, o rezultatai praplečia žmonijos suvokimo ribas. „Naujais atradimais prisidėti prie žmonijos mokslinių žinių bagažo man yra svarbiausia“, – pasakoja mokslininkė, kurios pagrindiniai tyrimai skirti natūralioms ir sintetinėms DNR modifikacijoms.
VU GMC studentai geriausiu 2023 m. dėstytoju išrinko prof. hab. dr. Juozą Rimantą Lazutką, kuris yra genetikos studijų programos komiteto pirmininkas, studentams dėsto šiuos dalykus: eukariotų chromosomų struktūra ir funkcijos ir genetikos principai ir koncepcijos, bei vadovauja magistriniams ir doktorantų darbams.
Sveikiname ir linkime išugdyti dar daug genetiką mylinčių studentų!
Septynioliktus metus vykstančiame konkurse "Geriausios 2022 m. disertacijos" tarp 12 geriausiomis pripažintų disertacijų - VU GMC jaunosios mokslininkės dr. Eglės Žalytės. Eglės disertacijos tema „Atsparumo feroptozei molekuliniai mechanizmai kasos vėžio ląstelėse”, mokslinis vadovas – dr. Jonas Cicėnas.
Geriausiu ir prestižiškiausiu pasaulyje pripažįstamame mokslo žurnale „Science“ buvo publikuotas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Gintauto Tamulaičio tyrimų grupės straipsnis „Ribosomal stalk-captured CARF-RelE ribonuclease inhibits translation following CRISPR signaling“ („Ribosomos stiebo surišta CARF-RelE ribonukleazė slopina transliaciją CRISPR-Cas signalizacijos metu“).
Lapkričio 17 d. kino teatruose pasirodė pirmasis lietuviškas dokumentinis filmas apie žmonių sukeltos ekologinės krizės sprendimo būdus „Pakalbėkime apie tvarumą“ (rež. Agnė Marcinkevičiūtė). Lapkritį ir gruodį Lietuvos kino teatruose rodomame filme pasisako ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai dr. Grita Skujienė, BASF-VU projekto vadovė, ir Saulis Skuja, ornitologas. VU GMC mokslininkai filmo žiūrovus kviečia pažvelgti į tvarumą iš biologijos perspektyvos ir atskleidžia tvaraus ūkininkavimo prasmę.
