2024 m. Nobelio premija chemijos srityje skirta Vašingtono universiteto (JAV) biochemijos profesoriui Davidui Bakeriui ir „DeepMind Technologies“ bendraįkūrėjui, generaliniam direktoriui dr. Demisui Hassabisui bei jo kolegai dr. Johnui M. Jumperiui, einančiam direktoriaus pareigas. Taip Švedijos karališkoji mokslų akademija įvertino šių mokslininkų pasiekimus naujų baltymų kūrimo ir jų struktūrų prognozavimo srityje. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Justo Dapkūno, tai – revoliuciniai atradimai, per labai trumpą laiką pakeitę paradigmą ir tapę kasdieniu kitų mokslininkų įrankiu.

Vilniaus universiteto (VU) Centrinė rinkimų komisija patvirtino likusius kandidatus į VU tarybą. Agitacinis laikotarpis truks iki spalio 27 d. Šiuo laikotarpiu visi kandidatai turi galimybę pristatyti savo vizijas ir tikslus, o VU bendruomenė galės geriau susipažinti su jais ir jų idėjomis.

Prasidėjo registracija į tradicinį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“. Jo metu visi norintys galės artimiau susipažinti su studijomis VU ir rasti atsakymus į rūpimus klausimus dėl studijų proceso.

Algirdas Žalimas apgynė disertaciją „Molekuliniai ir klinikiniai inkstų vėžio prognozės rodikliai“ ir jam buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkų grupė vadovaujama prof. Habil. dr. Sauliaus Klimašausko drauge su VU Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) chemikais vad. prof. dr. Viktoro Masevičiaus sukūrė naują metodą, kuris gali padėti geriau suprasti epigenetinius pokyčius ląstelėse. Ši technologija gali būti pritaikoma sprendžiant tokius globalius klausimus kaip vėžiniai susirgimai, senėjimas bei organizmo vystymosi mechanizmai.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto mokslininkai dokt. Dalia Smalakytė, Audronė Rukšėnaitė, dr. Giedrius Sasnauskas, dr. Giedrė Tamulaitienė ir dr. Gintautas Tamulaitis nustatė bakterijose randamų CRISPR-Cas „baltymų žirklių“ struktūrą ir pasiūlė jų veikimo mechanizmą. Jų darbą aprašantis straipsnis „Filament Formation Activates Protease and Ring Nuclease Activities of CRISPR Lon-SAVED“ („CRISPR Lon-SAVED filamento struktūros susiformavimas įjungia proteazės ir žiedo nukleazės aktyvumus“) paskelbtas prestižiniame ir aukštu cituojamumo indeksu išsiskiriančiame žurnale „Molecular Cell“.

Vilniaus universiteto Centrinė rinkimų komisija (VU CRK) patvirtino dalį kandidatų į Vilniaus universiteto tarybą sąrašų. Agitacinis laikotarpis patvirtintiems kandidatams prasideda spalio 1 d. ir truks iki spalio 27 d. Šiuo laikotarpiu kandidatai turės galimybę pristatyti savo vizijas ir tikslus, o Vilniaus universiteto bendruomenė galės geriau susipažinti su jais bei jų idėjomis.

Aistė Lekoveckaitė apgynė disertaciją „Vabalai (Insecta, Coleoptera) antros irimo stadijos Lietuvos dažniausių lapuočių medžių rūšių virtuoliuose“ ir jai buvo suteiktas zoologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Vilniaus Universiteto, Gyvybės mokslų centro, Augalų genetikos laboratorijos dr. Jurgita Butkuvienė kartu su kolegomis iš VU Botanikos sodo dr. Donatu Naugžemiu ir Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos dr. Zofija Sinkevičiene, paskelbė publikaciją žurnale „Aquatic Botany“, kuriame įrodyta plūdės Potamogeton × vilnensis rūšies prigimtis.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkės buvo išrinktos Lietuvos mokslo tarybos (LMT) veiklos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) patariamosios komisijos narėmis. Šešiems metams suburtos komisijos pirmininkės pareigas eis vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Inga Matijošytė, komisijos nare tapo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Urtė Neniškytė.

VU Gyvybės mokslų centre (GMC) lankėsi DESY (Deutsches Elektronen-Synchrotron) atstovai. DESY yra nacionalinis tyrimų centras Vokietijoje, kuris lyderiauja pasaulyje dalelių fizikos ir greitinimo srityse.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (VU GMC) jaunasis mokslininkas Irmantas Mogila atsidūrė talentingiausių gyvybės mokslų tyrimus vykdančių jaunųjų mokslininkų gretose. Jam suteikta prestižinė tarptautinė Birnstielio premija už tyrimų rezultatus molekulinės biologijos mokslų srityje.

Pirmą kartą organizuojamuose „Gyvybės mokslų pažangos apdovanojimuose“ reikšmingą apdovanojimą pelnė Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC)  mokslininkas dr. Stephen Knox Jones ir jo vardo laboratorija.