Kovo 16–20 dienomis Vilniuje, Gamtos tyrimų centre, vyko projekto „Gebėjimų stiprinimas biologinės įvairovės duomenų srityje Lietuvoje“ mokymai. Projektą įgyvendina Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto, VMTI Gamtos tyrimų centro ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus tyrėjai, bendradarbiaudami su Švedijos nacionalinio gamtos istorijos muziejaus bei „Global Biodiversity Information Facility“ (GBIF Sweden) ekspertais.
Nors Lietuvos mokslininkai ir studentai aktyviai naudojasi pasaulinėje biologinės įvairovės duomenyno (GBIF) platformoje prieinama informacija apie rūšių paplitimą, jų sistematiką bei sudaromus rūšių sąrašus, pačios Lietuvos indėlis šiame tinkle vis dar išlieka menkas.
Šią spragą akcentuoja ir VU Gyvybės mokslų centro docentas Andrius Petrašiūnas. Jis atkreipia dėmesį, kad viešai prieinamų duomenų trūkumas neleidžia susidaryti aiškaus vaizdo apie tai, kokia biologinė įvairovė saugoma šalies muziejuose.
„O mokslininkų sukaupti tyrimų rezultatai, nors ir publikuojami moksliniuose straipsniuose, dažnai lieka sunkiai prieinami pakartotiniam naudojimui. Tai reiškia, kad dalis sukauptų žinių taip ir nepasiekia platesnio pritaikymo“, – sako jis, pabrėždamas atvirų duomenų svarbą tiek mokslui, tiek gamtosaugos sprendimų priėmimui.
Mokymų metu Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytojai ir studentai susipažino su įvairiapuse GBIF nauda bei galimybėmis dalintis turimais biologinės įvairovės duomenimis. Nors atviras dalijimasis duomenimis dar tik skinasi kelią ir ne iš karto tampa įprasta praktika, tokios iniciatyvos, pasak organizatorių, leidžia į šią kryptį žvelgti optimistiškai.
Pasaulinis biologinės įvairovės duomenynas (GBIF) – tai tarptautinis tinklas ir atvirų duomenų infrastruktūra, finansuojama pasaulio vyriausybių. Ji suteikia laisvą prieigą prie biologinės įvairovės duomenų, kuriuos per bendrą platformą publikuoja tūkstančiai institucijų, taip remdamos mokslą, politiką ir gamtos apsaugą.