VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai kartu su Vokietijos kolegomis „Cell“ grupės žurnale publikavo apžvalgą, kurioje aptariamos fermentų taikymo galimybės selektyviai ir tvariai epoksidų sintezei.
Epoksidai – tai organinių junginių klasė dėl savo išskirtinių reaktyvumo ir universalumo savybių plačiai naudojami pramonėje: nuo plastikų, dažų ir klijų gamybos iki vaistų kūrimo. Šiandien pasaulinė epoksidų rinka vertinama dešimtimis milijardų dolerių. Tačiau dideliu iššūkiu išlieka selektyvi epoksidų sintezė, įgalinanti tiksliai kurti tokios pačios sudėties, bet savo erdvine struktūra besiskiriančias molekules. Tai ypatingai aktualu farmacijos pramonėje, kadangi daugelis vaistų „veikia“ dėl tinkamos veikliosios medžiagos struktūros (tarsi kairė ir dešinė ranka). Kita "ranka" gali būti neveiksminga ar net turėti šalutinį poveikį. Įprasti cheminiai metodai dažnai pagamina abiejų "rankų" mišinį, kurį sunku atskirti.
Straipsnyje apžvelgiama, kaip gamta gali padėti išspręsti šią problemą, pasitelkiant fermentus. Pastarieji gali katalizuoti epoksidų susidarymą itin tiksliai – tarsi ant reikiamos rankos būtų uždedama reikiama pirštinė. Tokie fermentai (pvz., citochromai P450, flavininės monooksigenazės, neheminės geležies fermentai ir t.t.) leidžia gauti pageidaujamą junginio formą, naudodami mažiau energijos, be sunkiųjų metalų katalizatorių ir aplinkai draugiškesnėmis sąlygomis.
Nors galima teigti, kad šiuo metu „tobulas“ tokio tipo fermentas dar neatrastas ar nesukurtas, tyrėjai tiki, kad biokatalizė leis pigiau, greičiau ir tvariau gaminti ne tik vaistus, bet ir įvairias pramonines medžiagas. Tokia pažanga galėtų pakeisti įprastą cheminių sintezių praktiką, sumažinti taršą ir atverti kelią ekologiškesnei chemijos pramonei.
 |
 |