Šių metų pradžioje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) studentas Rokas Bertašius buvo atrinktas tarp dešimties gabiausių Lietuvos studentų, išvykusių stažuotei į JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) tyrimų centrus. Tai išskirtinė galimybė – Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, pasirašiusių tarpvyriausybinį susitarimą su NASA, suteikiantį studentams teisę dalyvauti šioje prestižinėje tarptautinėje programoje. Stažuotės gabiems gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) sričių studentams leidžia ne tik pažinti pažangiausias kosmoso technologijas iš arti, bet ir patiems prisidėti prie realių, gyvybiškai svarbių tartptautinių projektų, kurių rezultatai neabejotinai turi įtakos žmonijos ateičiai. Taigi šešiolika savaičių trukusi stažuotė NASA Rokui tapo ne tik reikšmingu profesiniu žingsniu, bet ir įkvepiančia asmenine patirtimi.
Iš sporto salės – į neurobiofiziką
Rokas pasakoja, kad jo kelias į neurobiofiziką nebuvo tiesus. Po mokyklos planavo tapti fizinio lavinimo mokytoju ar treneriu, tačiau studijuodamas pirmame kurse Lietuvos sporto universitete, pajuto, kad nori fundamentalių mokslo žinių. Viena psichologijos dėstytoja per paskaitą rekomendavo knygą apie neuroplastiškumą – būtent tai ir tapo vartais į neuromokslų pasaulį, – teigė Rokas.
Kuriant technologijas būsimosioms misijoms Marse
Stažuotė NASA Rokui tapo ne tik galimybe gilinti žinias, bet ir proga prisidėti prie realaus, kosmoso tyrimams svarbaus projekto. Praktikos metu jis dirbo prie autonominės biosensorių sistemos, skirtos astronautų sveikatos stebėsenai ilgos trukmės kosminėse misijose. Šiuo metu iš Tarptautinės kosmoso stoties paimti kraujo mėginiai yra siunčiami atgal į Žemę, kurioje atliekama analizė. Tačiau planuojant misijas į Marsą, toks procesas tampa nepraktiškas ir net neįmanomas. Todėl kyla būtinybė kurti sprendimus, leidžiančius atlikti tyrimus vietoje – patikimai, greitai ir be išorinės pagalbos.
Tokie tyrimai reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių, o astronautų laikas ir gebėjimai yra riboti. Todėl projektu siekiama sukurti autonominę, naudotojui paprastą sistemą, galinčią atlikti sudėtingus kraujo tyrimus be tiesioginio specialisto įsikišimo. Šiam tikslui Rokas su komanda taikė modifikuotą, elektrocheminiu principu veikiančią ELISA technologiją – metodą, leidžiantį aptikti specifines molekules, pavyzdžiui, baltymus ar kitus biocheminius žymenis. Tai vienas iš žingsnių link pažangių, kompaktiškų analizatorių, galinčių užtikrinti astronautų sveikatos kontrolę net pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis.
Nuo litavimo iki Python: įgūdžiai, įgyti NASA
NASA laboratorijoje Rokas dirbo komandoje, bet turėjo savo atsakomybės sritis. Kiekvieną savaitę vykdavo bendri susitikimai, kuriuose aptardavo padarytą pažangą, iššūkius ir planus. Kiekvienam praktikantui buvo paskirtas mentorius, į kurį visada buvo galima kreiptis – tai padėjo greitai mokytis ir drąsiai gilintis į nežinomus dalykus.
Nors gilių žinių apie kosmosą nereikėjo, Rokui pravertė studijų metu įgyti laboratorinės praktikos įgūdžiai, biofizikos bei programavimo žinios. Vis dėlto nemažai teko išmokti ir naujo – ypač mechatronikos srityje. Jis greitai perprato įvairias inžinerines sistemas: įgijo elektronikos, prototipavimo ir mechatronikos pagrindus, išmoko naudotis osciloskopu, multimetru, kurti 3D modelius, dirbti su 3D spausdintuvais, programuoti mikrovaldiklius bei kurti vartotojo sąsajas naudodamas Python. Ši patirtis padėjo augti ne tik kaip mokslininkui, bet ir gerokai praplėtė inžinerinių žinių bagažą.
NASA kultūra: atvirumas, smalsumas ir lygybė
Stažuotės pabaigoje Rokas dalyvavo stendinių pranešimų sesijoje, kurios metu visi praktikantai pristatė savo atliktus darbus. Ši sesija vyko vadinamosios „Happy Hour“ metu – tai neformalus, bet itin lankomas centro renginys, kuriame susirenka įvairių padalinių darbuotojai, įskaitant ir aukšto rango vadovus. Renginio neformalumas nereiškia mažesnio dėmesio – priešingai, čia praktikantai turi galimybę tiesiogiai pristatyti savo projektus žmonėms, nuo kurių priklauso svarbūs sprendimai. Pasak Roko, būtent tokie momentai geriausiai atskleidžia NASA darbo kultūrą – čia nelabai paisoma hierarchijos: nesvarbu, ar esi praktikantas, ar centro direktorius, visi bendrauja kaip lygūs.
Kadangi Rokas pratęsė stažuotę dar mėnesiui, prieš išvykdamas jis turėjo progą apmokyti naują praktikantą, kuris perėmė jo projektą ir toliau plėtojo pradėtus darbus – tai dar vienas NASA atvirumo, darbų tąsos ir pasitikėjimo pavyzdys, kai kiekvieno indėlis į ateitį yra svarbus.
NASA centre buvo organizuojamos ekskursijos, paskaitos, vizitai į įvairias laboratorijas. Roko akys išvydo tokias vietas kaip garsieji vėjo tuneliai, vertikalios judesio laboratorijos, 20G centrifuga, skrydžių simuliatoriai. Jis taip pat apsilankė legendinėje NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (Jet Propulsion Lab) Los Andžele.
Žvaigždėti vakarai ir Apollo pėdsakai
Nepamirštamų įspūdžių netrūko ir už laboratorijos ribų – per kelis mėnesius Rokas aplankė daugybę JAV nacionalinių parkų, keliavo legendiniu Route 66, stebėjo vietinius astronomus „Star Party“ renginyje, kur šimtai teleskopų buvo nukreipti į žvaigždes ir atvėrė įspūdingą naktinį dangų. Vienas įsimintiniausių įvykių nutiko visai prieš išvykstant – Rokui teko prisidėti prie greitu metu planuojamos nugriauti, tačiau istoriškai reikšmingos NASA laboratorijos įamžinimo. Šiose patalpose kadaise buvo analizuojami Apollo misijų pargabenti Mėnulio mėginiai bei atliekami žmonių ilgalaikės izoliacijos tyrimai.
Nauji horizontai ir kvietimas kitiems studentams
Pasak Roko, NASA praktikos metu įgyti įgūdžiai atveria realias galimybes – stažuotojai neretai tampa mokslinių straipsnių bendraautoriais, o kai kuriais atvejais net patentų kūrėjais. Be to, nemaža dalis dabartinių NASA darbuotojų patys yra buvę praktikantai, todėl ši patirtis dažnai tampa žingsniu į ilgalaikes pozicijas.
Paklaustas, ar norėtų sugrįžti į NASA ilgesniam laikui, Rokas nė kiek nedvejoja – tikrai taip. Jis įsitikinęs, kad galėtų dar daug išmokti ir dar daugiau duoti. Jis taip pat skatina kitus Lietuvos studentus pasinaudoti šia galimybe: „Reikia domėtis, būti aktyviems, nesustoti ties vienu dalyku. Lietuvos mokslo taryba aiškiai nurodo atrankos kriterijus, tad tereikia ryžto ir iniciatyvos.“ Nors Rokas kuklinasi, sakydamas, kad sėkmė prisidėjo prie jo atrankos į NASA stažuotę, jis vis dėlto pabrėžia, kad svarbiausia – smalsumas, noras tobulėti ir drąsa išeiti už savo komforto ribų: „Jei esi smalsus ir nebijai veikti – galimybių tikrai atsiras“, – sako jis.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr. |