Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas paskyrė 2025 metų premijas Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams. Tarp laureatų – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Andrius Sakalauskas.
Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje premija jam skirta už darbą „Savitos alfa-sinukleino agregatų struktūros formavimasis dirbtiniame smegenų skystyje“.
Tyrime nagrinėtas baltymas alfa-sinukleinas (aSyn), natūraliai aptinkamas žmogaus smegenyse, yra gerai žinomas dėl savo vaidmens Parkinsono ligos atsiradime bei progresavime. Tam tikromis sąlygomis šis baltymas gali jungtis į toksiškas sankaupas – agregatus, kurie randami tiek ląstelių viduje, tiek už jų ribų. Manoma, kad pirminės šio baltymo sankaupos susidaro ląstelės viduje, o vėliau yra aktyviai pašalinamos į tarpląstelinę erdvę, iš kurios gali plisti ir patekti į kitas ląsteles.
Siekdamas geriau suprasti šį procesą, dr. A. Sakalauskas laboratorijoje atkūrė sąlygas, artimas žmogaus smegenų skysčiui, ir tyrė, kaip tokioje aplinkoje formuojasi aSyn baltymo agregatai.
„Manome, kad viena pagrindinių šios srities tyrimų spragų yra būtent eksperimentinių sąlygų neatitikimas, nes ankstesniuose tyrimuose mokslininkams dažniausiai nepavykdavo laboratorijos sąlygomis suformuoti aSyn baltymo agregatų, kurie būtų panašūs į išskirtus iš Parkinsono liga, daugiasistemine atrofija ar kitomis su aSyn baltymu susijusiomis ligomis sergančių pacientų. Todėl šiame tyrime nesiekėme dirbti tiesiog patogiomis laboratorinėmis sąlygomis – ieškojome būdų, kurie leistų kuo tiksliau atkurti fiziologinę aplinką“, – pasakojo dr. A. Sakalauskas.
Tyrimas parodė, kad tarpląstelinės terpės komponentai gali turėti reikšmingos įtakos tam, kokios struktūros ir stabilumo bus baltymų sankaupos. Nustatyta, kad vieno tipo agregatus stabilizuoja žmogaus serumo albuminas – baltymas, gausiai randamas tarpląstelinėje terpėje.
Pasak mokslininko, gauti rezultatai kelia ir naujų klausimų. Pavyzdžiui, ar baltymų agregatai, migruodami iš vienos ląstelės į kitą per tarpląstelinę erdvę, gali keisti savo struktūrą ir taip lemti skirtingas ligos formas ar jos progresavimo būdus. Norint tai patvirtinti, reikės tolesnių tyrimų, analizuojant platesnį fiziologinių komponentų spektrą.
Lietuvos mokslų akademija kasmet organizuoja Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursą, siekdama skatinti jaunųjų tyrėjų kūrybinį aktyvumą. Premijų laureatų diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti 2026 metų balandį vyksiančiame LMA narių visuotiniame susirinkime.