Murat Hüseyin Unsal apgynė disertaciją „Dulkių tarša kaip vidaus aplinkos kokybės rodiklis“ ir jam buvo suteiktas ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties daktaro laipsnis.
Mokslinis vadovas: dr. Gytautas Ignatavičius (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, ekologija ir aplinkotyra);
Mokslinis konsultantas: dr. Vaidotas Valskys (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, ekologija ir aplinkotyra).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: Tarybos pirmininkas - prof. dr. Saulius Vasarevičius – (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, gamtos mokslai, ekologija ir aplinkotyra); prof. dr. Paulo Alexandre da Silva Pereira (Mykolo Riomerio universitetas, gamtos mokslai, ekologija ir aplinkotyra), prof. dr. Zygmunt Gizejewski (Lenkijos mokslų akademija, Lernkija, Gamtos mokslai, zoologija), dr. Virginija Kalcienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, ekologija ir aplinkotyra), doc. dr. Dainius Paliulis (Gedimino technikos universitetas, gamtos mokslai, ekologija ir aplinkotyra).
Ši disertacija nagrinėja svarbią, tačiau mažai tyrinėtą vidaus dulkių taršos problemą, ypatingai akcentuodama sunkiuosius metalus mokyklų aplinkose Vilniuje, Lietuvoje. Autorius išsamiai analizuoja sunkiųjų metalų koncentracijas, jų šaltinius ir poveikį vaikų sveikatai, atkreipdamas dėmesį į vaikų pažeidžiamumą, nes mokyklose jie praleidžia didelę savo laiko dalį. Tyrimas atliktas renkant išsamius mėginius 24 bendrojo ugdymo įstaigose, pateikiant detalias kiekybines sunkiųjų metalų koncentracijų analizes ir siejant vidaus aplinkos taršą su išoriniais šaltiniais, tokiais kaip lauko dalelių medžiagos (PM) ir dirvožemio teršalai.
Disertacijoje panaudoti pažangūs metodai, įskaitant pozityvios matricos faktorizaciją (PMF) ir geografinį erdvinį žemėlapį, leidžiantys identifikuoti ir aiškiai parodyti kelius, kuriais išoriniai teršalai patenka į patalpas. Toks metodologinis požiūris sustiprina gautus rezultatus ir pateikia patikimus įrodymus apie rimtą pavojų sveikatai, susijusį su sunkiųjų metalų poveikiu, įskaitant ir kancerogeninį, ir ne kancerogeninį poveikį.
Vienas iš ryškiausių šio tyrimo privalumų yra epidemiologinių duomenų ir sveikatos rizikos modelių integracija. Rezultatai atskleidžia nerimą keliančius taršos lygius, ypač tokių metalų kaip švinas, arsenas, cinkas ir varis, todėl būtina imtis neatidėliotinų priemonių mokyklų vaikų sveikatai apsaugoti.
Disertacija veiksmingai užpildo tyrimų spragą, pateikdama lokalizuotus duomenis iš Lietuvos mokyklų ir suteikdama vertingų įžvalgų pasaulinėms diskusijoms apie vidaus aplinkos kokybę ir vaikų sveikatą. Detali taršos šaltinių analizė ir aiškios rekomendacijos dėl taršos mažinimo daro šį darbą būtinu skaitymu politikos formuotojams, mokyklų administracijoms, visuomenės sveikatos specialistams bei aplinkosaugos tyrėjams, besirūpinantiems vidaus oro kokybe ir visuomenės sveikatos apsauga.
 |
 |