Enrika Celitan apgynė disertaciją „Saccharomyces cerevisiae L-BC-1 viruso kilmės nanodalelių savybių ir jų pernašos galimybių vertinimas” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Mokslinis konsultantas: prof. dr. Saulius Serva (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija)
Disertacijos Gynimo tarybos sudėtis: Tarybos pirmininkė - prof. dr. Eglė Lastauskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija), dr. Dukas Jurėnas (Briuselio laisvasis universitetas, Belgija, gamtos mokslai, biochemija); dr. Rasa Petraitytė-Burneikienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); dr. Živilė Strazdaitė-Žielienė (Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai, biochemija); dr. Mindaugas Zaremba (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija).
Į virusus panašios dalelės (VLP, angl. virus-like particles) – tai nanostruktūros, sudarytos iš savaime susirenkančių virusinės kilmės baltymų. Jos atkartoja natyvaus viruso struktūrą, bet yra neinfektyvios, kadangi neturi genetinės informacijos. Dėl savo saugumo ir plačių funkcionalizavimo galimybių VLP taikomos įvairių molekulių pernašos sistemų kūrimui. Šiame darbe VLP sintezei pasirinktas mielėse Saccharomyces cerevisiae aptinkamas ekstraląstelinės fazės neturintis L-BC-1 virusas. Iki šiol tirtos struktūrinės mielių virusų savybės ir galimos jų funkcijos mielių ląstelėje. Šiame darbe įvertintos L-BC-1 viruso kilmės nanodalelių stabilumo savybės bei įkapsuliavimo galimybės, siekiant šias daleles pritaikyti pernašos sistemų kūrimui. Bakterijose Escherichia coli ir mielėse S. cerevisiae susintetintas rekombinantinis L-BC-1 viruso kapsidės baltymas Gag sėkmingai formuoja simetriškas sferiškas apie 40 nm skermens daleles. Naudojant dinaminės šviesos sklaidos (DLS), transmisinės elektronų mikroskopijos (TEM) ir terminio poslinkio metodus (TSA) ištirtas Gag baltymo formuojamų VLP stabilumas. Nustatyta, kad susintetintų dalelių dydis išlieka stabilus net iki 24 savaičių skirtingose sąlygose. Dalelių struktūros praradimas stebėtas esant aukštai aplinkos temperatūrai, šarminėje aplinkoje arba veikiant karbamidu. Palyginti su dalelėmis, susintetintomis mielėse, bakterijose susintetintos dalelės pasižymėjo didesniu jautrumu aplinkos sąlygoms. Naudojant pasyvios difuzijos metodą į VLP buvo įkapsuliuotas mažos molekulinės masės peptidas nizinas Z, kuris dalelėms suteikė antibakterinį poveikį. Genų suliejimo būdu į daleles įkapsuliuotas didelis kiekis raudonai fluorescuojančio mCherry baltymo – tokiomis dalelėmis pademonstruotas VLP patekimas į žinduolių ląsteles. Parodyta, kad bakterijose susintetintos dalelės pasižymi citotoksiniu poveikiu žinduolių ląstelėms, o mielėse susintetintos dalelės tokio poveikio ląstelėms neturi. Šie tyrimai suteikia vertingų žinių apie L-BC-1 viruso savybes ir pagrindžia galimą jo pritaikymą pernašos sistemų kūrimui.
 |