Povilas Barasa apgynė disertaciją „Adipozinių kamieninių ląstelių sekretomas ir biospausdinti audiniai: potencialūs šlaplės fibrozės gydymo būdai” ir jam buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Mokslinės konsultantės: prof. dr. Daiva Baltriukienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); dr. Elena Kozlova (Upsalos universitetas, gamtos mokslai, biochemija).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: Tarybos pirmininkas - doc. dr. Aušra Sasnauskienė – (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); prof. dr. Gediminas Čepinskas (Kritinių ligų tyrimų institutas, Kanada, gamtos mokslai, biochemija); prof. dr. Rūta Navakauskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); dr. Augustas Pivoriūnas (Inovatyvios medicinos centras, gamtos mokslai, biochemija); dr. Giulio Preta (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija).
Šlaplės striktūros – randėjimo (fibrozės) sukeltas patologinis šlaplės susiaurėjimas – paveikia nuo 200 iki 1200 iš 100 000 žmonių. Du esminiai dabartinių šios ligos gydimo metodų trūkumai – donorinio audinio poreikis transplantui (jei atliekama uretroplastika) bei reikšminga tikimybė ligai atsinaujinti po terapijos. Efektyvesni gydymo būdai galėtų būti kamieninių ląstelių išskiriamų molekulių – sekretomo – arba dirbtinio šlaplės audinio su diferencijuotomis kamieninėmis ląstelėmis panaudojimas. Šio darbo tikslas ir buvo įvertinti autologinių kamieninių ląstelių efektyvumą mažinant fibrozinių žymenų lygį žmogaus fibroblastuose in vitro bei, naudojant triušį kaip modelinį organizmą, atstatant šlaplės struktūrą in vivo. Pirmoje tyrimo dalyje analizuojamas žmogaus adipozinių kamieninių ląstelių sekretomu praturtintos terpės poveikis šlaplės fibroblastams. Parodyta, kad ši terpė neslopina fibrozės proceso in vitro. Antroje dalyje aprašomas biospausdinto dirbtinio šlaplės audinio, sudaryto iš hidrogelio su ląstelėmis, kūrimo procesas. Ištirtos tokio audinio mechaninės savybės ir audinyje patalpintų ląstelių gyvybingumas. Toliau, aprašyti būdai diferencijuoti triušio burnos ertmės ir adipozinio audinio kamienines ląsteles, atitinkamai, link epitelio ir lygiųjų raumenų. Histologiškai nustatytas dirbtinio audinio su šiomis ląstelėmis gebėjimas integruotis į triušio šlaplę. Galiausiai, audinio kūrimo metodologija išbandyta su žmogaus ląstelėmis, pagaminant analogiškos struktūros konstruktus.
 |