Gruodžio 21 d. Vilniaus universitete įvyko iškilmingas kalėdinis vakaras „2023-uosius metus palydint“. Renginyje buvo prisiminti kalendorinių 2023 metų darbai, pagerbti šiais metais pasižymėję universiteto akademinės bendruomenės nariai, skambėjo palinkėjimai artėjantiems Naujiesiems metams. Vakaro dalyvius sveikino rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Senato pirmininkė prof. Eglė Lastauskienė.
Nors pirmąjį straipsnį apie genų redagavimo žirkles CRISPR-Cas9 profesorius Virginijus Šikšnys su komanda paskelbė vos prieš 11 metų, dabar jau galima apčiuopti šios technologijos naudą visuomenei. „[...] Visai neseniai buvo paskelbta, kad Jungtinėje Karalystėje įregistruota pirmoji CRISPR technologija paremta paveldimų ligų gydymo terapija, kuri gali būti taikoma klinikoje”, – sako mokslininkas, ir priduria, kad toliau ieško kitų genų redagavimo įrankių.
Biochemijos mokslų daktarė Miglė Tomkuvienė į mūsų organizmą žvelgia kitaip – ji tyrinėja, kas vyksta genuose molekulių lygmenyje. Šie tyrimai vyksta ilgai, prie jų dirba tūkstančiai mokslininkų visame pasaulyje, o rezultatai praplečia žmonijos suvokimo ribas. „Naujais atradimais prisidėti prie žmonijos mokslinių žinių bagažo man yra svarbiausia“, – pasakoja mokslininkė, kurios pagrindiniai tyrimai skirti natūralioms ir sintetinėms DNR modifikacijoms.
VU GMC studentai geriausiu 2023 m. dėstytoju išrinko prof. hab. dr. Juozą Rimantą Lazutką, kuris yra genetikos studijų programos komiteto pirmininkas, studentams dėsto šiuos dalykus: eukariotų chromosomų struktūra ir funkcijos ir genetikos principai ir koncepcijos, bei vadovauja magistriniams ir doktorantų darbams.
Sveikiname ir linkime išugdyti dar daug genetiką mylinčių studentų!
Septynioliktus metus vykstančiame konkurse "Geriausios 2022 m. disertacijos" tarp 12 geriausiomis pripažintų disertacijų - VU GMC jaunosios mokslininkės dr. Eglės Žalytės. Eglės disertacijos tema „Atsparumo feroptozei molekuliniai mechanizmai kasos vėžio ląstelėse”, mokslinis vadovas – dr. Jonas Cicėnas.
Geriausiu ir prestižiškiausiu pasaulyje pripažįstamame mokslo žurnale „Science“ buvo publikuotas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Gintauto Tamulaičio tyrimų grupės straipsnis „Ribosomal stalk-captured CARF-RelE ribonuclease inhibits translation following CRISPR signaling“ („Ribosomos stiebo surišta CARF-RelE ribonukleazė slopina transliaciją CRISPR-Cas signalizacijos metu“).
Lapkričio 17 d. kino teatruose pasirodė pirmasis lietuviškas dokumentinis filmas apie žmonių sukeltos ekologinės krizės sprendimo būdus „Pakalbėkime apie tvarumą“ (rež. Agnė Marcinkevičiūtė). Lapkritį ir gruodį Lietuvos kino teatruose rodomame filme pasisako ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai dr. Grita Skujienė, BASF-VU projekto vadovė, ir Saulis Skuja, ornitologas. VU GMC mokslininkai filmo žiūrovus kviečia pažvelgti į tvarumą iš biologijos perspektyvos ir atskleidžia tvaraus ūkininkavimo prasmę.
Lapkričio 23 dieną LR Seimo Konstitucijos salėje vyko tarptautinė konferencija „Jaunųjų mokslininkų situacija Baltijos šalyse: ateities mokslo potencialo vystymas ar jo švaistymas?“. Jos metu savo įžvalgomis apie jaunųjų tyrėjų situaciją Baltijos šalyse ir Europoje dalinosi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Italijos mokslo institucijų atstovai.
Visi žmonės skirtingi, todėl net tuos pačius genetinius sutrikimus turintiems žmonėms liga gali pasireikšti arba ne. Tie patys vaistai du žmones gali veikti skirtingai. Kas tada vyksta mūsų ląstelių lygmeny bando išsiaiškinti biochemijos mokslų daktarė Aušra Sasnauskienė. „Ląstelė yra mažiausias gyvybės vienetas. Ją tirdami sužinome ir apie gyvybę“, – sako mokslininkė.
"Gyvybės mokslų centre matome didžiausią pažangą, yra tarptautiškiausias, pritraukia ne tik mokslininkus, bet ir užsieniečius" - teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.
Įsivaizduokite miestą, kuriame reikia labai daug dalykų transportuoti. Vienoje vietoje prekė pagaminama – kitoje vietoje jos reikia. Mieste prekes gabena sunkvežimiai. Ląstelės taip pat yra kaip didelis judrus mikroskopinis miestas, kuriame transportuojamos viduląstelinės pūslelės su baltymais, hormonais, neurotransmiteriais ir pan. Tik čia transportavimo funkciją atlieka molekuliniai motorai, kurių kiekvienoje mūsų ląstelėje yra tūkstančiai. „Jei mieste kiekvieną automobilį vairuoja žmogus, jis turi vairuotojo pažymėjimą, jis laikosi kelių eismo taisyklių, jis žino, kokį krovinį veža ir kur jį reikia pristatyti. O kas „vairuoja“ molekulinius motorus?“, – klausia biochemikas ir biofizikas dr. Algirdas Toleikis, kuris tyrinėja, kas vyksta tuose mūsų mikroskopiniuose miestuose.
