Balandžio 15 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Europos inovacijų tarybos (EIC) Valdybos pirmininkas Michiel Scheffer bei Finansų departamento vadovas Stéphane Ouaki, o taip pat EIC EISMEA projektų vadovė Vilma Radvilaitė bei Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupės atstovė Donata Pečiukėnienė.

Centro direktorius prof. Daumantas Matulis, GMC Tarybos pirmininkas prof. Virginijus Šikšnys bei VU Senato pirmininkė prof. Eglė Lastauskienė svečius supažindino su Gyvybės mokslų centru bei inovacijų ekosistemos dalyviais.

Habilituoto mokslų daktaro Narimanto Čėno laboratorijoje vyksta redoks aktyvių vaistų, jų analogų ir pirmtakų tyrimai. „Tai dažnai nėra tokie preparatai, kuriuos gauname vaistinėje, tačiau jų tyrimai leidžia prognozuoti naujas vaistų pritaikymo galimybes arba jų šalutinį poveikį“, – pasakoja mokslininkas.

N. Čėno mokslinė veikla tęsiasi jau beveik 45 metus, o per tą laiką spėta atlikti daug įdomių tyrimų – mokslininkas šiuo metu dažnai bendradarbiauja su kolegomis ne tik iš Lietuvos, bet ir Prancūzijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos ir Urugvajaus.

Sostinėje vykusioje kasmetinėje parodoje „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (VU GMC) pristatė naujausią ir aktualiausią informaciją apie centro siūlomas studijų programas, o inovacijų erdvėje kvietė sužinoti apie fermentus, vaistų gamybą ir bioremediaciją.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų aukšto tarptautinio lygio tyrimai ir mokslo publikacijos neapsieina be doktorantūros studentų. Geriausiems jų įteikiamos pasaulyje pripažinto profesoriaus Virginijaus Šikšnio vardo stipendijos, įsteigtos kartu su Viešąja įstaiga „Go Vilnius“. Už išskirtinius mokslinės veiklos rezultatus vardinė stipendija šiemet skirta doktorantėms Lauritai Klimkaitei ir Kamilei Mikalauskaitei.

Genai mūsų organizme turėtų veikti kaip harmoningi orkestrai, tačiau atsitinka taip, kad pavieniai atlikėjai išsibalansuoja ir groja neharmoningai. Tai mums sukelia ligas. Šiuo atveju, orkestrą sudaro 40 trln. ląstelių, o mokslininkai kuria įrankius, kuriais galėtume kiekvieną ląstelę įvertinti atskirai, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėjas prof. Linas Mažutis.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslo daktarų gretas papildė dr. Ina Gorban. Apgynus disertaciją „Bibionomorpha ir Tipulomorpha uodai (Diptera: Nematocera) dažniausių lapuočių negyvoje medienoje“ jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktarės vardas. Sveikiname!

Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) viešėjo Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadų Baltijos šalyse ir Danijoje pareigūnai mokslui.

Baltymo struktūra – tarsi jo nuotrauka, leidžianti pažvelgti į molekulių pasaulį iš arčiau. O mokslininkams tenka nemažai padirbėti, kad tai pamatytų. Be baltymų struktūrų neišsiverčia ir baterijų ir priešvirusinių apsaugos sistemų tyrimai, kurių rezultatai jau apdovanoti Nobelio premija net du kartus – už genų ir genomų redagavimo įrankius. Pastarasis Europoje jau taikomas ir klinikoje – pjautuvinės anemijos gydymui. Bakterijų priešvirusinių apsaugos sistemų, kurias tiriant ir atrasti minėti įrankiai, šiuo metu žinome daugiau nei 100. „Tik nedaug jų charakterizuota. Todėl dar nežinome, ką rasime ir kaip jas mokslininkai sugalvos pritaikyti“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) struktūrinės biologijos mokslininkė dr. Giedrė Tamulaitienė.

Išleista virusų tyrinėtojų Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininko dr. Gyčio Dudo ir JAV mokslininkės dr. Allison Black knyga „The Applied Genomic Epidemiology Handbook: A Practical Guide to Leveraging Pathogen Genomic Data in Public Health“ („Taikomosios genominės epidemiologijos vadovas: praktinis gidas, kaip panaudoti genominius duomenis visuomenės sveikatoje“).

Kovo 19-20 dienomis GMC vyko BalticSeaBioMed tinklo susitikimas. Tinklas jungia Rytų Suomijos, Pietų Danijos, Turku, Vilniaus universitetus ir Åbo akademiją bei Karolinska institutą.

Taikant problemų sprendimu grįstą mokymą bei naujausias biomedicinos metodikas vykdomas studentų įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų būsimam įsidarbinimui ir sėkmingai karjerai, ugdymas. Veiklas finansuoja „Nordplus“ – Šiaurės ir Baltijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo programa.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras tapo vienu iš naujų NATO transatlantinio tinklo DIANA bandymų centrų. Šiandien šis tinklas išaugo nuo 11 iki 23 akceleravimo vietų ir nuo 90 iki 182 bandymų centrų dvidešimt aštuoniose sąjungininkėse šalyse.

Kovo 6 dieną įvyko Gyvybės mokslų centro kartu su partneriais „Northtown Vilnius“ ir „2AM Health“ rengiamios antreprenerystės programos „StartBIO: from lab to business“ atidaromasis renginys.