Sidebar

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre veiklą pradėjo Transliacinis genų technologijų kompetencijų centras – viena moderniausių gyvybės mokslų infrastruktūrų regione. Čia įrengta pažangi mokslinė įranga, kurios dalis analogų Baltijos šalyse neturi. Technika įsigyta dalyvaujant Europos Sąjungos remiamame „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų“ projekte, kurį koordinuoja Inovacijų agentūra.

Bakterijose slypi kur kas daugiau galimybių, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jų viduje aptinkami bakteriniai mikrokompartmentai (angl. bacterial microcompartments, BMC) – iš baltymų sudarytos mikroskopinės struktūros – ateityje gali tapti svarbiu įrankiu biotechnologijose. Vis dėlto tam, kad šias natūralias sistemas būtų galima pritaikyti už bakterinės ląstelės ribų, mokslininkai pirmiausia turi išmokti tiksliai valdyti jų surinkimą ir keisti jų savybes pagal konkrečius poreikius.

Džiugu pranešti, kad šiais metai jau tryliktą kartą buvo paskirta prof. Karolio Jankevičiaus stipendija, įsteigta UAB „Toksika“. Vienkartinėmis stipendijomis apdovanotos Mikrobiologijos bakalauro studijų programos III kurso studentė Kornelija Zviegaitė ir Mikrobiologijos magistro studijų programos I kurso studentė Elina Guogytė.

Liepos 23 d. „Invest Lithuania“ organizuoto vizito metu Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre lankėsi vienos didžiausių pasaulyje ikiklinikinių mokslinių tyrimų ir farmacijos paslaugų bendrovės „Charles River Laboratories“ atstovai – vykdomasis viceprezidentas, atsakingas už komercinę veiklą, Julian Demmon, ir strategijos direktorius Christos Farmakis.

Liepos 18 d. Vilniuje iškilminga uždarymo ceremonija baigėsi 37-oji Tarptautinė biologijos olimpiada (International Biology Olympiad, IBO 2026). Pirmą kartą Lietuvos istorijoje surengta olimpiada subūrė daugiau kaip 300 talentingiausių moksleivių iš 78 pasaulio šalių, o jos programą įgyvendinti padėjo apie 250 savanorių iš 20 valstybių.

Kai kalbame apie mokslo proveržius, dažniausiai dėmesys krypsta į Nobelio premijas, garsius mokslininkus ar revoliucinius atradimus. Tačiau už daugelio jų slypi ne vienos mokslininkų grupės darbas, o dešimtmečius kuriami tarptautiniai tinklai, partnerystės ir pasitikėjimu grįsti ryšiai. Būtent tokią mokslo pusę mato ir formuoja Plamena Markova – Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė.

Liepos 6–10 dienomis Barselonoje vyko FENS Forum 2026 – didžiausias tarptautinis neuromokslų renginys Europoje, suburiantis mokslininkus, tyrėjus ir studentus iš viso pasaulio. Šių metų forumas suteikė galimybę susipažinti su naujausiais neuromokslų atradimais, aptarti aktualiausias mokslo tendencijas bei užmegzti naujus tarptautinio bendradarbiavimo ryšius.

Karštą vasaros dieną instinktyviai nuvijote nuo vaisių ar gaiviojo gėrimo skardinės įkyrią vaisinę muselę? Visai tikėtina, kad kartu su ja atsikratėte ir vieno dažniausių šių vabzdžių palydovų – RNR viruso, pavadinto „Galbūt“. Šis netikėtą pavadinimą turintis virusas yra įtrauktas į tarptautines genetinių sekų duomenų bazes – kaip ir „Ūsinis“, „Barstukas“, „Pikulas“ ar „Patulas“. Tokius baltiškos kilmės pavadinimus virusams suteikė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas, virusologas dr. Gytis Dudas.

Jau antrus metus iš eilės įgyvendinama Vilniaus universiteto Tarptautinimo iniciatyva, skirta stiprinti praktinį botanikos mokymą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Šiemet ji peržengė Lietuvos ir Latvijos ribas – prie iniciatyvos prisijungė ir Tartu universitetas.

Birželio pradžioje į Lietuvą atvykę JAV Lietuvių Bendruomenės studentai baigė mėnesį trukusias stažuotes pagal Lietuvių išeivijos studentų stažuočių (LISS) programą. Sėkmingai įveikę atranką, 33 lietuvių kilmės studentai atvyko ne tik įgyti profesinės patirties, bet ir geriau pažinti savo tėvų ar senelių šalį.

Gausiai turistų lankomoje Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje vis dar galima pamatyti parodą, skirtą gamtos istorijos tyrinėjimams Lietuvoje. Ji kviečia leistis į spalvingą pažinimo kelionę, kurioje tarp gamtamokslinių leidinių ir senųjų dokumentų eksponuojami autentiški objektai iš įvairių VU muziejų ir mokslinių kolekcijų. Šie eksponatai pasakoja apie gamtos pažinimo tradicijų pradžią ir raidą mūsų šalyje.