Agnė Petrošiūtė apgynė disertaciją „Karboanhidrazės IX ir CCL2-CCR2 signalinio kelio slopinimo įvertinimas standžiuosiuose navikuose naudojant in vitro ląstelių ir in vivo pelių modelius” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
2025 m. gegužės 27 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi delegacija iš Jungtinės Karalystės: prof. Andrew James Boulton (Mančesterio universitetas, Majamio universitetas), prof. Mike Griffiths (įmonės „Advanced Oxygen Therapy Inc“ generalinis direktorius), prof. Sudhesh Kumar (Inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos prezidentas; Sveikatos reikalų viceprezidentas Voriko universitete), prof. Neil Reeves (Lankasterio universitetas) ir prof. Loretta Vileikyte (Lankasterio universitetas). Svečius pasitiko VU GMC direktorius dr. Arvydas Lubys, prof. Urtė Neniškytė (VU GMC–EMBL partnerystės instituto tyrimų grupės vadovė, VU Tarybos narė), prof. Daiva Baltriukienė (Doktorantūros mokyklos vadovė) ir Julius Gagilas (VU GMC direktoriaus pavaduotojas bendradarbiavimui su verslu ir infrastruktūrai).
2025 m. gegužės 27 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Moldovos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Emil Druc.
2025 m. gegužės 22–23 d. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos mokslo centre vykusios Gyvybės mokslų centro organizuotos konferencijos metu Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas (toliau – Biobankas) pasiekė simbolinį etapą – renginio metu buvo paimtas 100-asis kraujo mėginys. Šis įvykis žymi augantį akademinės bendruomenės ir visuomenės įsitraukimą į biomedicinos mokslą bei stiprėjančią paramą nacionalinei mokslinių tyrimų infrastruktūrai.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų drauge su Lietuvos imunologų draugija organizuota Baltijos šalių ir Lenkijos imunologų mokykla šiais metais subūrė beveik šimtą jaunųjų mokslininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos. Renginyje ypatingas dėmesys skirtas keturioms temoms: šeimininko ir patogeno sąveikai, įgimtiesiems imunodeficitams, steriliam uždegimui ir vėžio imunologijai.
Šiemet kasmetinė GMC mokslinė konferencija vyko Medicinos mokslų centre – naujoje erdvėje, simboliškai pabrėžiančioje tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą tarp gyvybės ir medicinos mokslų.
Nuo komunikacijos žaidimų industrijoje iki populiariojo kino ir interaktyvių žaidimų – į tokias veiklas ir diskusijas kviečia Vilniaus universitetas (VU), dalyvaudamas Vilniuje „Litexpo“ vyksiančiame didžiausiame populiariosios kultūros festivalyje „Comic Con Baltics“. Gegužės 23–25 d. renginyje prisistatys penki VU akademiniai padaliniai: Matematikos ir informatikos, Filosofijos, Komunikacijos fakultetai, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas ir Gyvybės mokslų centras.
Gegužės 15–16 dienomis Vilniaus universiteto Puvočių praktikos bazėje įvyko pirmoji išvažiuojamoji Gyvybės mokslų centro doktorantų išvyka, kurią organizavo Doktorantūros mokykla kartu su doktorantų atstovais. Renginys subūrė įvairių gyvybės mokslų krypčių doktorantus bendrai patirčiai, tobulėjimui ir bendruomenės stiprinimui.
Ar galima ligas diagnozuoti žvelgiant į tai, kaip tiršta mūsų ląstelių viduje? Atsakymo į šį klausimą ieško Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos tyrėjas ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) doktorantas Džiugas Jurgutis. Jis aiškinasi, kaip mikroklampa – ląstelės vidinės aplinkos tirštumas – kinta vystantis vėžiui, Alzheimerio ligai ar net diabetui. Pasitelkęs pažangius fluorescencinius metodus, Dž. Jurgutis kuria mikroskopinius žemėlapius, leidžiančius pamatyti tokius pokyčius ląstelėse, kokių neįmanoma pamatyti kitais būdais. Kol kas tai – fundamentiniai tyrimai, tačiau jų rezultatai galėtų padėti sukurti tikslesnius ir ankstyvesnius diagnostikos metodus.
Gegužės 5–9 d. Gyvybės mokslų centre lankėsi dvi jaunosios mokslininkės – Katarzyna Ciapała ir Katarzyna Pawlik-Szczerba – iš Lenkijos mokslų akademijos Farmakologijos instituto, įsikūrusio Krokuvoje.
Visavertė mityba ribojant tam tikras medžiagas – tai priemonė, kuri padeda sulėtinti senėjimo procesus, išlaikyti gerą sveikatą ir pailginti gyvenimo trukmę.
Ar įmanoma nustatyti genetines mutacijas vos iš vieno kraujo ar seilių lašo – greitai, paprastai ir nebrangiai? Šiandien laboratorijose vis dar vyrauja didelė ir brangi įranga, sudėtingi protokolai, ilgas laukimas ir aukšta tyrimų kaina. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, Bioanalizės skyriuje (VU GMC), mokslininkai kuria naują technologiją – miniatiūrinius elektrocheminius jutiklius, kurie gali ne tik atpažinti DNR sekas, bet ir nustatyti, kokios jos yra, siekiant įvertinti galimą jų poveikį sveikatai.
Lietuvos vardas skamba tarp pasaulio inovacijų lyderių – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų komanda pateko į prestižinio Europos patentų tarnybos konkurso „Young Inventors Prize 2025“ finalą. Į šį dešimtuką, atrinktą iš daugiau kaip 450 kandidatų visame pasaulyje, pateko lietuviai Laurynas Karpus, Vykintas Jauniškis ir Irmantas Rokaitis – biotechnologijų startuolio „Biomatter“ įkūrėjai.
Kuriant pasaulį keičiančias inovacijas dideli geografiniai atstumai nėra kliūtis – svarbu bendra vizija ir vertybės. Tai patvirtina vienos ryškiausių gyvybės mokslų įmonių Lietuvoje „Caszyme“ sėkmės kelionė – prieš dvejus metus Inovacijų agentūros organizuojamame „Life Sciences Baltics“ forume ji pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Pietų Korėjos biotechnologijų įmone „nSAGE“, o šiandien drauge jau įgyvendina ambicingus projektus ir galvoja apie bendrus ateities planus.
