Nepatogūs klausimai apie žmogaus prigimtį: ar blogis slypi kiekviename iš mūsų?
Kodėl žiauriai pasielgusį žmogų skubame pavadinti monstru, tačiau savo pačių netinkamam elgesiui dažniausiai randame pateisinimą? Ar geras žmogus gali padaryti ką nors labai blogo? O gal blogis nėra įgimta savybė, bet aplinkybių, pasirinkimų ir visuomenės įtakos pasekmė? Galbūt riba tarp „gerų“ ir „blogų“ žmonių yra kur kas trapesnė, nei norėtume pripažinti?













