Kovo 12 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Joyelle Kalei Dominique – JAV Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto (NIAID) Pasaulinių tyrimų biuro (Office of Global Research) direktorė.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų komanda, įgyvendindama Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą, tarptautiniame žurnale „Febs Open Bio“ publikavo metodologinį straipsnį, kuriame pristatė būdą, leidžiantį DNR ir baltymų sąveikas tirti pavienių molekulių lygmeniu, naudojant pažangią optinę fluorescencinę mikroskopiją. 

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) jau veikia naujas aukšto informatyvumo vaizdinimo (angl. High Content Imaging, HCI) aparatas, kurio vertė siekia 950 tūkst. eurų. Ši moderni įranga leis mokslininkams greičiau ir efektyviau kurti pažangius medicinos sprendimus ir testuoti naujus gydymo metodus. Sistema įsigyta dalyvaujant Europos Sąjungos (ES) remiamame „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų“ projekte, kurį koordinuoja Inovacijų agentūra.

Šlapynės – vienos turtingiausių ir kartu labiausiai nykstančių ekosistemų. Jos valo vandenį, saugo mus nuo potvynių ir sausrų, yra vienos geriausių anglies kaupyklų sausumoje, suteikia prieglobstį tūkstančiams augalų ir gyvūnų rūšių. Tačiau per pastarąjį šimtmetį didžioji dalis Lietuvos šlapynių buvo nusausinta, paversta dirbamais laukais ar miškais, ir kartu prarasta jų teikiama neįkainojama nauda žmonėms bei gamtai.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas paskyrė 2025 metų premijas Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams. Tarp laureatų – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Andrius Sakalauskas.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje premija jam skirta už darbą „Savitos alfa-sinukleino agregatų struktūros formavimasis dirbtiniame smegenų skystyje“.

Ar meilė yra cheminė reakcija smegenyse, socialinė konstrukcija ar dinaminė sistema, kurią galima aprašyti matematinėmis lygtimis? Apie tai Vilniaus universiteto (VU) diskusijų klube kalbėjosi skirtingų sričių mokslininkai – antropologai, neuromokslininkai ir matematikai. Nors meilė dažnai laikoma paslaptingu, sunkiai apibrėžiamu jausmu, ji gali būti nagrinėjama taip pat rimtai kaip ir bet kuris kitas mokslinis reiškinys.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) Biomokslų instituto ir EMBL partnerystės instituto mokslininkė prof. Urtė Neniškytė paskirta Europos mokslo tarybos (European Research Council, ERC) ambasadore Lietuvoje. Ji prisijungė prie tarptautinio tinklo „Ambassadors for the ERC“, kurį inicijavo ERC ir ERC dotacijų gavėjų asociacija (Association of ERC Grantees, AERG).

Prieš 30 metų sėkmingai klonuota pirmoji žinduolė – avytė Dolly – tapo lūžio tašku kuomet klonavimas iš mokslinės fantastikos virto realia technologine galimybe ir visuomenėje ėmė kelti klausimų apie žmogaus klonavimą.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) bendruomenės savanoriai aplankė Anykščių socialinės globos namų padalinius Troškūnuose, Burbiškyje ir Svėdasuose. Šis apsilankymas – ilgametės VU GMC darbuotojų iniciatyvos dalis, kasmet suburiantis bendruomenę bendram tikslui – prisidėti prie globos įstaigų gyventojų gerovės.

Be gerai žinomų, uždraustų ar kontroliuojamų aplinkos teršalų, mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria naujos kartos taršai. Mikroplastikai, vaistų likučiai ir pesticidai vis dažniau aptinkami vandens telkiniuose. Šios medžiagos į vandens aplinką patenka su nepakankamai išvalytomis nuotekomis, dėl netinkamo atliekų tvarkymo bei paviršinio nuotėkio iš žemės ūkio teritorijų. Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Ekologijos ir aplinkotyros centro mokslininkė doc. Virginija Kalcienė su kolegomis pasitelkia švytinčias bakterijas ir kitus metodus, siekdami įvertinti teršalų sukeliamus pokyčius organizmuose.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai paskelbė naują mokslinį straipsnį prestižiniame žurnale „Nature Structural & Molecular Biology“. Publikacijoje atskleidžiamas iki šiol menkai ištirtas bakterijų antivirusinės gynybos mechanizmas, kurio veikimo principai gali būti pritaikomi kuriant naujus genomo redagavimo ar biologinės kontrolės įrankius.

Vasario 18 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Masačusetso technologijos instituto (MIT) Sloan vadybos mokyklos vyresnysis dėstytojas Phil Budden.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai dokt. Ugnė Gaižauskaitė, dr. Giedrė Tamulaitienė, dr. Arūnas Šilanskas, dr. Giedrius Gasiūnas, prof. Virginijus Šikšnys ir dr. Giedrius Sasnauskas ištyrė, kaip bakterinis baltymas Cas9, geriau žinomas kaip CRISPR-Cas genų žirklės, padeda bakterijoms į genomą įsistatyti jas infekuojančių virusų – bakteriofagų - DNR fragmentus, ir taip įgyti atsparumą virusams.