Renginio pradžia: 2023-04-19 11:00

Renginio pabaiga: 2023-04-19 14:00

Balandžio 19 d. 11 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) ŠARŪNAS PAŠKEVIČIUS anglų kalba pristatys disertaciją „Augaluose susintetintų farmacinių rekombinantinių baltymų preparatų, aktyvių prieš gramneigiamas patogenines bakterijas, kūrimas “ biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinė konsultantė – dr. Aušra Ražanskienė.

Disertacijos anotacija: .

Opėjant bakterijų atsparumo antibiotikams problemai, didėja naujos kartos antimikrobinių medžiagų poreikis. Bakteriocinai, bakterijų koduojami antibakteriniai baltymai, žudantys filogenetiškai giminingas bakterijas, yra daug žadanti antibiotikų alternatyva. Šioje disertacijoje daugiausia dėmesio skiriama modulinių bakteriocinų iš gramneigiamų bakterijų identifikavimui, charakterizavimui, gamybai ir jų galimo pritaikymo žmonių ir gyvūnų infekcijoms gydyti tyrimui. Tyrimo metu identifikuoti, klonuoti, pagaminti augaluose ir išgryninti Pseudomonas ir Stenotrophomonas bakteriocinai. Visi tirti bakteriocinai buvo veiksmingi in vitro, o atrinkti aktyviausi piocinai patvirtino savo, kaip antimikrobinių medžiagų, potencialą in vivo, sėkmingai gydydami infekuotas Galleria mellonella lervas. Atlikus poras formuojančių piocinų domenų sumainymo eksperimentus, sukurti pranašesni chimeriniai piocinai. Chimerinis piocinas S5-PmnH buvo išbandytas dviejuose ligų modeliuose. Į akis lašinamas S5-PmnH efektyviai gydė peles nuo Pseudomonas aeruginosa sukelto keratito, o intranazalinis S5-PmnH veiksmingai naikino pelių plaučius kolonizuojančias P. aeruginosa bakterijas. Apibendrinus visus rezultatus, manome, jog augaluose pagaminti bakteriocinai yra perspektyvi antibiotikų alternatyva patogeninių gram-neigiamų bakterijų kontrolei.

 Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2023-04-20 14:00

Renginio pabaiga: 2023-04-20 17:00

Balandžio 20 d. 14 val.VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) JANINA LIČYTĖ  gins disertaciją „Oksiduotų 5-metilcitozino formų nustatymas naujais metodais, jų genominis pasiskirstymas ir funkcijos“ biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinė konsultantė – dr. Edita Kriukienė.

Disertacijos anotacija:

5-metilcitozinas (5mC) yra eukariotų genų reguliacijai svarbi DNR modifikacija. Veikiant TET baltymams iš 5mC susidaro jo oksiduotos formos (oksi-mC) – 5-hidroksimetilcitozinas (5hmC), 5-formilcitozinas (5fC) ir 5-karboksilcitozinas (5caC). Siekiant geriau suprasti oksi-mC funkcijas, reikia tikslių ir ekonomiškų jų genominio profiliavimo metodų. Šiame darbe tyrėme DNR metiltransferazių vykdomą 5caC dekarboksilinimo reakciją ir remdamiesi ja bei ekonomišku nukleotido tikslumo TOP-seq metodu, sukūrėme jautrų ir specifišką 5caC profiliavimo metodą caCLEAR (angl. 5caC clearance). caCLEAR metodu pirmą kartą parodėme genominio 5caC pasiskirstymo skirtumus tarp dviejų pliuripotentiškumo būsenų pelės embrioninių kamieninių ląstelių, augintų serumo-2i ir serumo sąlygomis. Be to, nustatėme asimetrinį 5caC pasiskirstymą šių ląstelių antiprasminėje aktyvių baltymus koduojančių genų grandinėje. Taip pat tyrėme daug TET genų homologų turinčius papėdgrybius Laccaria bicolor ir Coprinopsis cinerea ir L. bicolor DNR pirmą kartą nustatėme oksi-mC. Nustatėme šių papėdgrybių genominį 5fC ir 5hmC išsidėstymą pasitelkiant 5hmC-specifinį nukleotido tikslumo hmTOP-seq metodą ir sukūrę naują jo versiją 5fC nustatymui – foTOP-seq. Išsamiai įvertinome 5hmC, 5fC bei 5mC įtaką genų raiškai, kuri šiuose organizmuose buvo skirtinga. Taip pat šių papėdgrybių RNR pirmą kartą nustatėme oksi-mC bei sukūrėme masių spektrometrija 5caC aptikimą RNR palengvinantį metodą, kuriuo ištyrėme 5caC gausumą skirtingose RNR frakcijose. 

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2023-03-24 14:00

Renginio pabaiga: 2023-03-24 16:00

Renginio vieta: R106 a., VU GMC, Saulėtekio al. 7, Vilnius

Bus galimybė jungtis nuotoliniu būdu.

Renginio programa

Renginio pradžia: 2023-03-09 13:00

Renginio pabaiga: 2023-03-09 15:00

Kovo 9 d. 13 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) MILDA NARMONTĖ gins disertaciją „Didelės skiriamosios gebos genominio 5-hidroksimetilcitozino nustatymo metodas ir jo pritaikymas epigenetiniams žmogaus ligų tyrimams“ biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinė konsultantė – dr. Edita Kriukienė.

Disertacijos anotacija:

Didelės skiriamosios gebos genominio 5-hidroksimetilcitozino nustatymo metodas ir jo pritaikymas epigenetiniams žmogaus ligų tyrimams 5-hidroksimetilcitozinas (5hmC) yra svarbi DNR modifikacija, dalyvaujanti genų raiškos reguliacijoje žmogaus fiziologinėse ir patologinėse būsenose. Auksiniu standartu vadinami vienos bazės skiriamosios gebos 5hmC genolapių sudarymo metodai yra paremti bisulfitine konversija, kuri lemia DNR nuostolius ir dėl pakitusios bazių sudėties kelia iššūkius duomenų interpretacijai. Be to, dėl didelės viso genomo sekoskaitos kainos šie metodai nėra tinkami ligų ar populiaciniams tyrimams. Šiame darbe pristatomas naujo ekonomiško 5hmC profiliavimo metodo, pagrįsto kovalentiniu DNR žymėjimu paremta sekoskaita, hmTOP-seq (angl. 5hmC-specific tethered oligonucleotide-primed sequencing) sukūrimas. Pademonstruoti pagrindiniai hmTOP-seq privalumai: didelė skiriamoji geba, specifiškumas 5hmC, geras atsikartojamumas ir koreliacija su kitais metodais bei DNR grandinei specifinės hidroksimetilinimo informacijos suteikimas. Sukurtas hmTOP-seq metodas buvo sėkmingai pritaikytas epigenetinėse žmogaus ligų, neuroblastomos (NB) ir 21-osios chromosomos trisomijos (Dauno sindromo), analizėse. Panaudodami hmTOP-seq ir uTOP-seq, atlikome detalią multi-ominę (5hmC, nemodifikuotų CG sekų ir transkriptominę) skirtingų NB ląstelių tipų analizę, kuri leido nustatyti genų hidroksimetilinimo ir raiškos pokyčius hipoksijos sąlygomis bei kompleksiškai ištirti NB tarpląstelinius skirtumus. Taip pat pademonstravome, kad hmTOP-seq metodas gali būti pritaikomas epigenetiniam neinvaziniam vaisiaus prenataliniam testavimui, nustatant vaisiaus 21-osios chromosomos trisomiją tikro laiko PGR arba sekoskaitos būdu iš besilaukiančių moterų laisvai cirkuliuojančios neląstelinės kraujo plazmos DNR.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2023-03-15 10:00

Renginio pabaiga: 2023-03-15 13:00

Kovo 15 d. 10 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) GRETA JAROCKYTĖ gins disertaciją „Teranostinių nanodalelių taikymo onkologinių ligų diagnostikoje ir terapijoje tyrimas“ biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis.

Disertacijos anotacija:

Pastaraisiais metais daug pastangų skiriama nanomedžiagų, kurios galėtų būti naudojami tiek vėžio diagnostikai, tiek gydymui, tyrimams. Ši sritis vadinama vėžio teranostika. Viena iš vėžio teranostikos krypčių yra fluorescencinės diagnostikos ir fotosensibilizuotos navikų terapijos derinimas. Šio darbo tikslas yra ištirti biosuderinamų aukso nanoklasterių ir funkcionalizuotų retųjų žemių metalų nanodarinių panaudojimo vėžio teranostikoje potencialą. Panaudojant modelines ląstelių sistemas in vitro buvo tiriama ar minėtos nanodalelės gali būti panaudotos kaip fotoliuminescuojantys žymenys bei fotoaktyvūs vaistai. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad kraujo serumo baltymais stabilizuoti aukso nanoklasteriai kaupiasi vėžinėse ląstelėse ir regimosios šviesos poveikyje generuoja aktyvias deguonies formas, kurios sukelia vėžinių ląstelių žūti. Švitinant infraraudonąja spinduliuote, patenkančia į audinių skaidrumo langą, fotosensibilizatoriumi funkcionalizuotas retųjų žemių metalų nanodaleles ląstelių monosuoksniuose ir sferoiduose, susidaro singuletinis deguonis, kuris sukelia ląstelių žūtį. Tačiau nanodalelių prasiskverbimas į trimačius ląstelių sferoidus yra ribotas. Kaip nanodalelių nešiklis gali būti panaudojamos mezenchiminės kamieninės ląstelės, kurios kaupia fotosensibilizatoriumi funkcionalizuotas retųjų žemių metalų nanodaleles ir užtikrina jų pernašą naviko modelyje – 3D ląstelių sferoiduose.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2023-03-15 15:00

Renginio pabaiga: 2023-03-15 16:00

Renginio vieta: R401 aud. (perkelta iš R102 aud.), VU GMC, Saulėtekio al. 7, Vilnius

Masių fotometrai yra naujas inovatyvus būdas analizuoti biomolekules. Tai leidžia tiksliai išmatuoti atskirų molekulių masę tirpale, jų natyvioje būsenoje ir be žymeklių, taip atveriant naujas galimybes bioanalitikai ir biomolekulių funkcijų tyrimams. Daugiau informacijos