Aktualūs renginiai
2021-09-30
10 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) DOMINYKA DAPKUTĖ gins daktaro disertaciją “Mezenchiminių kamieninių ir vėžinių ląstelių atsakas į teranostinių nanodalelių poveikį – ląstelių terapijos link”. Mokslinis vadovas – prof. Ričardas Rotomskis.
Disertacijos anotacija: Ankstyvosios diagnostikos trūkumas ir prastas chemoterapinių vaistų selektyvumas yra vieni pagrindinių onkologijos iššūkių. Fotosensibilizatorių ir nanodalelių kompleksai gali tapti teranostine platforma, sprendžiančia dabartines vėžio diagnostikos ir gydymo problemas, kombinuodami diagNOSTINES ir TERApines savybes. Vis dėlto, pačios nanodalelės ir jų kompleksai neužtikrina pakankamo specifiškumo navikams, todėl įgimtą onkotropizmą turinčios mezenchiminės kamieninės ląstelės (MKL) gali atlikti teranostinių nanodalelių transportavimo funkciją. Šio darbo tikslas – ištirti odos MKL gebėjimą selektyviai nugabenti į navikus teranostines nanodaleles, užtikrinant terapinį poveikį ir diagnostinį potencialą. Teranostinis nanokompleksas suformuotas iš unikalias optines savybes turinčių fotoliuminescuojančių nanodalelių kvantinių taškų (KT), sujungtų su fotosensibilizatoriumi chlorinu e6 (Ce6). Vykdant disertacinį darbą buvo nustatyta, kad pasyvus nanodalelių pristatymas į navikus yra nespecifiškas ir neefektyvus, taip pagrindžiant MKL naudojimo būtinybę. Taip pat buvo įvertinta, kad tinkamiausi komplekso su Ce6 formavimui yra amfifiliniu polimeru dengti ir karboksilo grupėmis funkcionalizuoti KT. Mūsų tyrimai parodė, kad toks kompleksas efektyviai generuoja singuletinį deguonį sužadinus kompleksui specifiška 470 nm bangos ilgio šviesa, tačiau pirmieji parodėme, kad serumo baltymai greitai destabilizuoja kompleksą ir ženkliai sumažina jo efektyvumą. Atlikdami in vitro tyrimus gavome, kad nanodalelės yra biosuderinamos ir kaupiasi odos MKL viduje endocitinėse pūslelėse, kuriose KT-Ce6 kompleksas yra apsaugomas nuo neigiamo serumo baltymų poveikio bei išlieka stabilus. In vitro ir in vivo tyrimais parodėme, kad MKL geba transportuoti teranostines nanodaleles selektyviai iki vėžinių ląstelių, pažymi navikus akimi matoma fotoliuminescencija ir dvigubo švitinimo procedūros metu sukelia vėžinių ląstelių žūtį. Kombinuota MKL, KT-Ce6 komplekso ir netoksiškos šviesos terapija reikšmingai didina išgyvenamumą, lėtina navikų augimą, mažina metastazių atsiradimą ir vėžio progresavimą. Mūsų rezultatai patvirtina, kad MKL, žymėtos KT-Ce6 kompleksu, gali būti pritaikomos vėžio teranostikoje.
Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.
2021-09-28
11 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) EGIDIJUS ŠIMOLIŪNAS gins daktaro disertaciją “Molekulinių mechanizmų tyrimai ląstelėse, sąveikaujančiose su dirbtiniais karkasais”. Vadovė – dr. Daiva Baltriukienė.
Disertacijos anotacija: Skirtingų audinių ląstelėms būdinga labai savita augimo aplinka, kuri vaidina svarbų vaidmenį palaikant audinio homeostazę. Net nedideli nukrypimai gali sukelti negrįžtamus pokyčius, nulemti įvairių ligų vystymąsi. Dėl to, šiame darbe buvo ištirta, kaip mechaninė aplinka veikia sveikas bei vėžinio audinio ląsteles. Sveiko audinio modeliu pasirinktos mezenchiminės kamieninės ląstelės (MKL) išskirtos iš žmogaus dantenų audinio. Šios ląstelės pasižymi plačiu diferenciacijos potencialu, imunomoduliacinėmis ir oksidacinio streso (OS) slopinimo funkcijomis, kas leidžia jas taikyti regeneracinės medicinos srityje. Todėl įvertinome, kaip mechaninė aplinka veikia šių ląstelių atsparumą OS. Nustatėme, kad mechaninės aplinkos savybės turi įtakos įvairiems MKL procesams, bei netgi lėmė jų jautrumą OS, kuo kietesnė aplinka buvo, tuo ląstelės buvo atsparesnės jo poveikiui. Vėžinių ląstelių modelis buvo krūties vėžio ląstelių linija – MCF-7. Krūties vėžys yra dažniausiai diagnozuojama vėžio forma, o MCF-7 ląstelių linija atitinka net 70 % atvejų vėžinio susirgimo fenotipą. Vėžio vystymosi metu stebimas audinio kietėjimas. Dėl to ištyrėme, ar mechaninė aplinka daro įtaką šių ląstelių jautrumui priešvėžiniam chemoterapiniam vaistui doksorubicinui. Vėžinių ląstelių atveju, mechaninės aplinkos savybės beveik neturėjo įtakos MCF-7 linijos jautrumui chemoterapiniam vaistui doksorubicinui, tačiau lėmė morfologijos, adhezijos, proliferacijos ir netgi signalinių molekulių raiškos ir aktyvinimo pokyčius. Taip pat, šių tyrimų metu buvo sukurtas metodas, leidžiantis įvertinti ląstelių skaičių tiek 2D, tiek 2,5D ir net 3D aplinkose.
Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.
Praėję renginiai
2021-08-31
12 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) ROBERTAS GALINIS eksternu gins daktaro disertaciją “Mikrodalelių, susidedančių iš DNR ir magnio pirofosfato, sintezė ir jų panaudojimas in vitro baltymų ekspresijai”. Mokslinis konsultantas – dr. Linas Mažutis.
Disertacijos anotacija: Šiame darbe aprašytas naujas metodas, kurio tikslas yra pritaikyti magnio pirofosfato ir DNR daleles baltymų sintezei mikrolašeliuose. Pavienės DNR molekulės buvo inkapsuliuojamos ir padauginamos 4 µl tūrio lašeliuose. DNR padauginimo sąlygos buvo optimizuotos taip, kad iš vienos molekulės buvo susintetinama ~1 µm dydžio dalelė, sudaryta iš magnio pirofosfato ir DNR. Taip pat parinktos tokios sąlygos, kuriose yra sumažinamas DNR molekulių praradimas dėl nespecifinės adsorbcijos ant paviršių. Gautos dalelės buvo atskirtos nuo viso reakcijos mišinio. Tuomet šios dalelės buvo panaudotos žaliai fluorescuojančio baltymo ir β galaktozidazės sintezei mikroplokštelėje ir mikroskysčių lašeliuose.
Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.
2021-07-15
12 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) Agnė Janonienė gins disertaciją Karboanhidrazės IX slopiklio įtakos ląstelių migracijai ir priešvėžinio poveikio nanosistemų tiksliniam pristatymui įvertinimas. Mokslinė vadovė – dr. Vilma Petrikaitė.
Disertacijos anotacija: Vėžiniai susirgimai išlieka viena didžiausių pasaulinio lygio sveikatos problemų, kasmet nusinešančių milijonus žmonių gyvybių, ir jos gydymui reikia naujų strategijų. Baltymas karboanhidrazė IX (CA IX) yra patrauklus taikinys naujų priešvėžinių vaistų kūrime, randamas daugelyje rūšių kietųjų navikų.
Be savo pagrindinės funkcijos, katalizuojant grįžtamą anglies dioksido hidratacijos reakciją, CA IX taip pat dalyvauja ir vėžinių ląstelių metastazavime. Todėl disertacijoje tiriamas slopiklio VD11-4-2, pasižyminčio itin dideliu afiniškumu CA IX, poveikis krūties vėžio ląstelių migracijai. Tyrimai buvo atliekami sekant pavienių ląstelių judėjimą, vertinant jų greitį ir judėjimo kryptingumą. Toks tyrimo modelis buvo pirmą kartą taikomas CA IX slopiklių antimigraciniam poveikiui tirti.
Taip pat disertacijoje pirmą kartą tirtas slopiklio VD11-4-2, kaip CA IX ląstelėse atpažįstančios dalies, taikymas nanosistemose. CA IX yra patrauklus taikinys tikslinėms vaistus pristatančioms sistemoms, nes yra transmembraninis baltymas su aktyviuoju centru, nukreiptu į išorinę ląstelės pusę. VD11-4-2 buvo prijungtas prie porėto silicio ir cinko-vario oksido pagrindu pagamintų nanodalelių paviršiaus, įvertintas nanosistemų jungimais su CA IX bei priešvėžinis poveikis krūties vėžio ląstelėms. Kadangi VD11-4-2 pasižymi fluorescencinėmis savybėmis, taip pat tirtas porėto silicio nanodalelių pagrindu pagamintų nanosistemų patekimas į krūties vėžio ląsteles ir priešvėžinio vaisto atsipalaidavimas jose.
Apibendrinant, disertacijoje aprašomas darbas atskleidžia CA IX, kaip priešvėžinio taikinio, privalumus bei praplečia slopiklio VD11-4-2 pritaikymo galimybes.
Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.
2021-07-01
11 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) Lina Aitmanaitė gins disertaciją Virusų suderinamumo tyrimai Saccharomyces cerevisiae LA ir M virusinėse sistemose. Mokslinis vadovas – prof. dr. Saulius Serva.
Disertacijos anotacija: Saccharomyces cerevisiae ir kitose Saccharomyces genties mielėse aptinkama keletas įvairių RNR virusų. Itin didelio susidomėjimo sulaukę Totiviridae šeimai priskiriami dgRNR LA ir nuo jų priklausomi satelitiniai M virusai. Šių virusų sistema suteikia mielėms šeimininkėms žudymo fenotipą. Įprastai gamtoje tam tikro tipo M virusas palaikomas jam savito LA viruso. Tiek LA virusų tarpusavio sąveikos, tiek ir sąveikos su M virusais nėra suprastos, o jų determinantės nežinomos. Šių sąveikų atskleidimas yra svarbus ne tik biocidinio mielių fenotipo supratimui, bet ir bendriems virusų ontogenezės mechanizmams išaiškinti. Disertacijoje aprašomi skirtingų LA virusų rekombinantinių baltymų sudaromų kapsidžių sąveikos su natyviomis LA ir M virusinėmis sistemomis tyrimai. Pristatomas universalus LA ir M virusų eliminacijos iš ląstelių-šeimininkių metodas. Šiame darbe sistematikai įvertintos skirtingų LA virusų kapsidinių baltymų sąveikos su visoms iki šiol žinomomis S. cerevisiae aptinkamomis LA ir M virusų sistemomis, bei viena S. paradoxus LA ir M virusų sistema. Nustatyta, jog LA virusų koduojamų baltymų sąveikos su endogeniniais LA ir M virusais specifiškumas gali būti susietas su rekombinantinių baltymų gebėjimu atpažinti konkrečius M virusus ir taip užtikrinti jų genomo replikaciją. Įvertinta LA virusų baltymų variabilių sekų reikšmė baltymų funkcijų palaikymui bei specifinių sąveikų su satelitiniais virusais susidarymui.
Disertacijos gynimą stebėti nuotoliniu būdu naudojantis šia nuoroda https://tinyurl.com/3knmyxpw
2021-07-01
13 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) Aušrinė Nestarenkaitė gins disertaciją Imuninio atsako storosios žarnos vėžio mikroaplikoje vertinimas skaitmeninės patologijos analitikos metodais. Mokslinė vadovė – dr. Aida Laurinavičienė. Mokslinė konsultantė – prof. dr. Sonata Jarmalaitė.
Disertacijos anotacija: Naviką infiltruojantys limfocitai (NIL) siejami su pacientų klinikine ligos eiga ir išgyvenamumu, sergant skirtingo tipo vėžiais. Automatizuotam kiekybiniam NIL pasiskirstymo audinyje vertinimui taikomi skaitmeninės imunohistochemijos (IHC) metodai. Šiame darbe pristatoma nauja skaitmeninės vaizdo analizės duomenų apdorojimu erdvinės šešiakampių gardelės analitikos principais pagrįsta metodika, kuria nustatoma naviko ir stromos sąveikos zona ir joje matuojami NIL tankio profiliai. Sukurti naujo tipo imuninio atsako rodikliai, išreiškiantys absoliutų NIL tankį ir jų tankio gradientą (imunogradientą) kryptimi iš stromos į naviką sąveikos zonoje. Rodiklių prognozinė vertė tirta dviejose nepriklausomose storosios žarnos vėžiu sirgusių pacientų, gydytų Vilniaus ir Notingamo (Jungtinė Karalystė) sveikatos priežiūros institucijose, imtyse. Citotoksinių T ląstelių (CD8) imunogradientas (abiejose imtyse), B ląstelių (CD20) imunogradientas ir histologinis naviko augimo pobūdis (Notingamo imtyje) buvo nepriklausomi prognoziniai pacientų bendrojo išgyvenamumo veiksniai, informatyvesni negu absoliutaus NIL tankio naviko mikroaplinkoje rodikliai ir standartiniai klinikiniai, patologiniai ir molekuliniai rodikliai. Pasiūlyti keli kombinuoti prognoziniai įverčiai: 1) CD8–CD20 imunogradiento įvertis, pagrįstas tik CD8 ir CD20 IHC žymenimis, 2) imuninės sąveikos įvertis, kuris integruoja CD8, CD20 IHC žymenis ir histologinį naviko augimo pobūdžio kriterijų. Šie įverčiai buvo nepriklausomi nuo storosios žarnos vėžio mikrosatelitų nestabilumo požymių.
Disertacijos gynimą stebėti nuotoliniu būdu galite naudodamiesi šia nuoroda.
2021-06-30
10 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) Arūnas Krikštaponis gins disertaciją 7-Hidroksikumarino katabolizmo Pseudomonas mandelii 7HK4 bakterijose tyrimas. Mokslinis vadovas prof. dr. Rolandas Meškys.
Disertacijos anotacija: Kumarinai yra gerai žinomi antriniai metabolitai, kurių yra gausu įvairiuose augaluose. Tačiau šių junginių skaidymo keliai dirvožemio mikroorganizmuose nėra detaliai ištirti. Iš dirvožemio išskirta Pseudomonas mandelii 7HK4 padermė geba skaidyti 7-hidroksikumariną (umbeliferoną), tačiau jo transformacijas katalizuojantys fermentai nėra žinomi. Norėdami išaiškinti 7-hidroksikumarino katabolizmo kelią, RT-PGR ir baltymų MS-MS analizių metodais buvo nustatyti 7-hidroksikumarinu indukuojami genai hcdA, hcdB, hcdC, hcdD, hcdE, hcdF ir hcdG. Genominės DNR fragmentas, koduojantis tariamą alkoholio dehidrogenazę HcdE, buvo klonuotas ir nustatyta, jog rekombinantinis baltymas katalizuoja nuo NADPH priklausomą 7-hidroksikumarino redukciją tiek in vivo, tiek in vitro. Reakcijos produktas buvo išskirtas ir apibūdintas kaip 7-hidroksi-3,4-dihidrokumarinas. Tačiau pastarasis junginys toliau hidrolizuojasi vandeniniame tirpale, susidarant 3-(2,4-dihidroksifenil) propano rūgščiai, remiantis HPLC-MS ir BMR analizėmis. Taip pat, bioinformatinė analizė parodė, kad hcdABC genai koduoja flaviną rišančią hidroksilazę (HcdA), ekstradiolio dioksigenazę (HcdB) ir tariamą hidroksimukoninę semialdehido hidrolazę (HcdC). Rekombinantinio HcdA aktyvumo in vitro analizė patvirtino, kad šis fermentas priklauso ipso-hidroksilazių grupei. Baltymų HcdB ir HcdC aktyvumas buvo analizuojamas naudojant rekombinantines E. coli ląsteles. Nustatyti tarpiniai metabolitai leido patvirtinti numatomas fermentų funkcijas ir apibūdinti 7-hidroksikumarino skaidymo kelią Pseudomonas mandelii 7HK4 bakterijose per tarpinį 3-(2,4-dihidroksifenil) propano rūgšties junginį. HcdA katalizuoja 3-(2,4-dihidroksifenil) propano rūgšties konversiją į 3-(2,3,5-trihidroksifenil) propano rūgštį, atliekant hidroksilinimą ipso pozicijoje, po kurio vyksta vidinis alkilo fragmento (1,2-C,C) poslinkis. Tada, dalyvaujant HcdB fermentui, įvyksta paskesnis oksidacinis aromatinio žiedo meta skėlimas, susidarant atitinkamam linijiniam produktui (2E,4E) -2,4-dihidroksi-6-oksonona-2,4-dieno dirūgščiai. Šiame darbe aprašytas Pseudomonas mandelii 7HK4 bakterijos, galinčios skaidyti 7-hidroksikumariną per 3-(2,4-dihidroksifenil) propano rūgšties tarpinį produktą.
Disertacijos gynimą stebėti nuotoliniu būdu galite naudodamiesi šia nuoroda.
2021-06-04
11 val.VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) Martynas Simanavičius gins disertaciją Hepatito E viruso diagnostika ir paplitimo tyrimai. Mokslinė vadovė dr. Indrė Kučinskaitė-Kodzė.
Disertacijos anotacija: Hepatitas E yra infekcinė liga, kurią sukelia hepatito E virusas (HEV). HEV genotipas 1 (HEV-1) ir HEV-2 infekuoja tik žmones, o HEV-3 ir HEV-4 – žmones ir kitus žinduolius, pavyzdžiui, kiaules, šernus, elnius, triušius. Ekonomiškai silpnai išsivysčiusioms šalims būdingos HEV-1 ir HEV-2 infekcijos, kurios plinta per užterštą vandenį. HEV-3 yra zoonotinis virusas, jis būdingas ekonomiškai išsivysčiusioms šalims. Šio viruso infekcijos pagrindinis šaltinis yra blogai termiškai apdoroti mėsos produktai. Neseniai buvo nustatytas žiurkių HEV kaip naujas hepatito E sukėlėjas žmonėms. Todėl šio viruso tyrimams reikalingų specifinių įrankių poreikis turėtų išaugti. Disertacijoje aprašytas monokloninių antikūnų (MAk) kūrimas panaudojant mielėse susintetintus HEV-3 ir žiurkių HEV kapsidės baltymus, kurie formuoja virusą primenančias daleles. MAk detaliai apibūdinti ištiriant jų savybes. Tokia MAk prieš HEV kolekcija aprašyta pirmą kartą. Tai suteikia galimybę modeliuoti ir išbandyti potencialiai našesnes ir plačiau pritaikomas HEV tyrimo metodikas. MAk ir rekombinantiniais HEV kapsidės baltymai pritaikyti HEV paplitimo tyrimams laukinių žiurkių, kiaulių ir žmonių mėginiuose. Disertacijos metu pirmą kartą buvo ištirtas HEV paplitimas žmonėse bei laukinėse žiurkėse Lietuvoje.
Disertacijos gynimą stebėti nuotoliniu būdu galite naudodamiesi šia nuoroda.
2021-03-16
15 val., Gediminas Drabavičius gins disertaciją “CRISPR-Cas sistemų tyrimai ir taikymai”, moksliniai vadovai – dr. Giedrius Gasiūnas ir prof. dr. Dirk Daelemans. Disertacija rengta jungtinėje Vilniaus universiteto ir Leveno katalikiškajo universiteto doktorantūroje įgyvendinant individualų doktoranto darbo planą.
Disertacijos gynimą stebėti nuotoliniu būdu naudodamiesi šia nuoroda: https://tinyurl.com/y7a5srzl