Išleista virusų tyrinėtojų Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininko dr. Gyčio Dudo ir JAV mokslininkės dr. Allison Black knyga „The Applied Genomic Epidemiology Handbook: A Practical Guide to Leveraging Pathogen Genomic Data in Public Health“ („Taikomosios genominės epidemiologijos vadovas: praktinis gidas, kaip panaudoti genominius duomenis visuomenės sveikatoje“).
Kovo 19-20 dienomis GMC vyko BalticSeaBioMed tinklo susitikimas. Tinklas jungia Rytų Suomijos, Pietų Danijos, Turku, Vilniaus universitetus ir Åbo akademiją bei Karolinska institutą.
Taikant problemų sprendimu grįstą mokymą bei naujausias biomedicinos metodikas vykdomas studentų įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų būsimam įsidarbinimui ir sėkmingai karjerai, ugdymas. Veiklas finansuoja „Nordplus“ – Šiaurės ir Baltijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo programa.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras tapo vienu iš naujų NATO transatlantinio tinklo DIANA bandymų centrų. Šiandien šis tinklas išaugo nuo 11 iki 23 akceleravimo vietų ir nuo 90 iki 182 bandymų centrų dvidešimt aštuoniose sąjungininkėse šalyse.
Kovo 6 dieną įvyko Gyvybės mokslų centro kartu su partneriais „Northtown Vilnius“ ir „2AM Health“ rengiamios antreprenerystės programos „StartBIO: from lab to business“ atidaromasis renginys.
VU Gyvybės mokslų centre (VU GMC) pirmadienį viešėjo Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemės sveikatos priežiūros sektoriaus organizacijų atstovai. Vizito metu ieškota abipusių bendradarbiavimo galimybių.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslo daktarų gretas papildė dr. Edvardas Golovinas. Apgynus disertaciją „Struktūriniai ir biocheminiai Argonaute ir su juo asocijuoto baltymo iš Archaeoglobus fulgidus tyrimai“ jam buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro vardas. Sveikiname!
Sulaukus 30–35 m. smegenyse jau fiksuojami su senėjimu susiję procesai, tačiau kai kurios funkcijos gali ir pagerėti. „Pavyzdžiui, kalbiniai gebėjimai arba nemažėja, arba net ir stiprėja. Laikui bėgant, žmogus įgauna daugiau gyvenimiškos patirties, todėl plečiasi ir žodynas“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkas prof. Osvaldas Rukšėnas. Jo teigimu, vis daugiau mokslinių duomenų rodo, kad fizinis ir intelektinis aktyvumas, subalansuota mityba ir socializacija gali padėti smegenų sveikatą išlaikyti ilgiau.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Maltos Respublikos prezidentas dr. George William Vella su oficialia delegacija. Prezidentas susitiko su VU vicerektore, mokslo prorektore prof. Edita Sužiedėliene, VU GMC mokslininkais prof. Virginijumi Šikšniu, dr. Urte Neniškyte bei VU Senato pirmininke ir GMC Biomokslų instituto direktore prof. Egle Lastauskiene, kuri pristatė centrą ir studijas jame, o taip pat atliekamų tyrimų sritis.
Dirbtinio intelekto programos „AlphaFold“ pasiekimai priverčia išsižioti, tačiau turi ir savų apribojimų. „Programa „AlphaFold“ išsprendė problemą, kuri atrodė neišsprendžiama – ji neeksperimentiniais būdais nustato baltymų ir baltymų kompleksų struktūras. Programa tai tikrai daro labai gerai ir tiksliai. [...] Laimei, „AlphaFold“ dar nėra visagalis, nes jeigu galėtų viską nustatyti, mes liktume be darbo“, – juokaudamas pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemikas dr. Giedrius Sasnauskas.
Viename labiausiai cituojamų ir įtakingiausių pasaulyje mokslo žurnalų „Nature“ buvo publikuotas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Giedrės Tamulaitienės ir kolegų bei Izraelio mokslininkų iš Weizmanno mokslo instituto straipsnis „Activation of Thoeris antiviral system via SIR2 effector filament assembly“ („Thoeris antivirusinės sistemos aktyvavimas susidarant SIR2 efektoriaus filamentui“). Mokslininkai nustatė iki tol nežinomą bakterijų apsaugos sistemos Thoeris (pavadintos egiptiečių deivės, saugančios gimdymus ir vaisingumą, vardu) aktyvaus efektoriaus struktūrą ir pasiūlė aktyvavimo mechanizmą.
„Labai daug vėžio formų pagydomos, taikant jau turimą protokolinį gydymą, tačiau ne visos vėžio formos jam pasiduoda. Remiantis savo tyrimų duomenimis, manau, kad tiek gydymas, tiek diagnostika taps vis labiau individualizuota“ – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkė dr. Rūta Navakauskienė. Jos mokslinės grupės tyrimai su kamieninėmis ląstelėmis ir jų pritaikymu gydymui – šios pažangos dalis.
Lietuvos mokslų akademija (LMA) spalio mėn. dr. R. Navakauskienės (kartu su prof. Daliumi Navakausku, dr. Veronika Viktorija Borutinskaite ir prof. Daliumi Matuzevičiumi) darbų ciklą „Vėžinių ir kamieninių ląstelių vaidmens tyrimas ligų patogenezėje ir jų taikymas terapijai – eksperimentinės biologijos ir kompiuterinės informatikos sinergija (2008–2022)“ paskelbė pretendentu laimėti Lietuvos mokslo premijai.
Vilniaus universitetas ir NATO įsteigtas Gynybos inovacijų akceleratorius Šiaurės Atlanto regionui (DIANA) pasirašė susitarimo memorandumą. VU GMC veiks kaip technologijų bandymo, vertinimo, tikrinimo ir tvirtinimo centras ir teiks paslaugas akceleratoriaus startuoliams gyvybės mokslų srityje.
Mediena reikalinga pramonei, todėl miškai tikrai bus kertami toliau. Tačiau daroma daug skaudžių klaidų. Naikinami medžiai, kurių nepuola tipografai, atsodinamos eglės, kurios dėl besikeičiančio klimato iš Lietuvos pasitrauks, o miškai išvalomi plynai. Tai žalinga ekosistemai, kurios dalis esame ir mes, žmonės. „Įvairovė yra amortizatorius, kuris mums gali padėti išvengti nepageidaujamų pokyčių, kurie, be abejo, vyks keičiantis klimatui. Saugodami aplinką, kartu, žinoma, ir vabzdžius, iš tikrųjų saugome save“, – sako profesorė Virginija Podėnienė.
