Straipsnyje apie Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų vadovaujamos komandos atliktą tyrimą, publikuotame prestižiniame žurnale „Science“, pristatoma nauja technologija, iš esmės plečianti pavienių ląstelių genetinių tyrimų galimybes.

Vytautas Rudokas apgynė disertaciją „Naujų diagnostinės paskirties antikūnų prieš namų aplinkos alergenus kūrimas, apibūdinimas ir taikymas“ ir jam buvo suteiktas chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Gruodžio 18 d. Vilniaus universitete (VU) vykusiame iškilmingame šventiniame vakare „2025-uosius metus palydint“ Geriausios metų dėstytojos apdovanojimas buvo įteiktas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorei Ramunei Grikšienei.

Gruodžio 18 d. Vilniaus universitete (VU) įvyko iškilmingas šventinis vakaras „2025-uosius metus palydint“. Renginyje buvo apdovanoti nusipelnę VU akademinės bendruomenės nariai, skambėjo sveikinimai artėjančių naujų metų proga. Vakaro dalyvius sveikino VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Senato pirmininkė prof. dr. Eglė Lastauskienė, Tarybos pirmininkas dr. Marius Jurgilas.

Baigiantis 2025 metams, Lietuvos mokslų akademija (LMA) atrinko naujus Jaunosios akademijos (LMAJA) narius. Iš 31 kandidato LMA mokslų skyriuose buvo išrinkti 10 jaunųjų akademikų, kuriuos 2025 m. gruodžio 2 d. patvirtino LMA prezidiumas.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) neuromokslininkė prof. Urtė Neniškytė išrinkta FENS-Kavli tinklo valdybos nare. Tai svarbus tarptautinis įvertinimas, liudijantis tiek mokslininkės lyderystę neuromokslų srityje, tiek Lietuvos mokslo matomumą Europoje.

Pastaraisiais metais regione aštrėjant geopolitinei situacijai, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip prisidėti prie Lietuvos gynybos. Ne išimtis ir Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės nariai. Prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) ar Lietuvos šaulių sąjungos prisijungę VU atstovai sako, kad įsitraukdamas į pilietinį pasipriešinimą ne tik įgyji naudingų įgūdžių ir užtikrintumo jausmą, bet ir sustiprini supratimą, kad didelę įtaką valstybės saugumui daro jos piliečių ryžtas gintis.

Giedrė Skliutė apgynė disertaciją "Endometriumo kilmės audinių ir stromos ląstelių epigenetiniai ir molekuliniai tyrimai reprodukcinės sistemos sutrikimų kontekste” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) tyrėjai „Nature“ grupės žurnale „Cell Research“ išspausdintame straipsnyje atskleidė detalų SPARDA – bakterinės gynybos nuo virusų sistemos – veikimo mechanizmą. Atradimas žymi svarbų pokytį siekiant išsiaiškinti tokio tipo bakterijų imuniteto strategijas.

Kai 1997 m. prof. Vytautė Starkuvienė-Erfle pirmąkart išvyko stažuotis į Europos molekulinės biologijos laboratoriją (EMBL) Heidelberge, Lietuva dar nebuvo nei Europos Sąjungos, nei šios prestižinės mokslo organizacijos narė. „Tada EMBL mums buvo kažkas labai tolimo – dauguma apskritai nieko apie ją nežinojo“, – prisimena mokslininkė, šiandien dirbanti Vilniaus ir Heidelbergo universitetuose ir vadovaujanti Lietuvos narystės EMBL projektui.

Aivaras Vaškevičius apgynė disertaciją „Karboanhidrazių slopiklių sintezė - atskiroms izoformoms atrankių mažamolekulinių junginių paieška” ir jam buvo suteiktas chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Pirmajame Vilniaus universiteto (VU) diskusijų klubo susitikime įvairių sričių mokslininkai diskutavo apie prognozės klaidą – kaip ji formuojasi, ką atskleidžia ir kodėl jos neįmanoma atskirti nuo to, kaip suprantame pasaulį ir priimame sprendimus. Mokslininkai pabrėžė, kad tiek medicinoje, tiek neuromoksluose, tiek socialiniuose moksluose prognozės klaida nėra tik netikslumas, bet ir mechanizmas, leidžiantis tobulėti, vertinti sudėtingus reiškinius ir geriau suprasti žmogaus elgseną, sveikatą.