Vytautas Rudokas apgynė disertaciją „Naujų diagnostinės paskirties antikūnų prieš namų aplinkos alergenus kūrimas, apibūdinimas ir taikymas“ ir jam buvo suteiktas chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Aurelija Žvirblienė (Vilniaus universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: Tarybos pirmininkė - prof. dr. Elena Servienė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras, technologijos mokslai, chemijos inžinerija); prof. habil. dr. Rūta Dubakienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina); dr. Algirdas Grevys (Thermo Fisher Scientific, Norvegija, technologijos mokslai, chemijos inžinerija); dr. Eglė Jakubauskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); dr. Aušra Ražanskienė (UAB Nomads, technologijos mokslai, chemijos inžinerija).
Šiuo metu pažangiajai alergijų diagnostikai yra naudojami alergenų komponentai – natūralios ir išgrynintos arba rekombinantiniu būdu gautos molekulės. Molekulinei alergijų diagnostikai naudojant alergenų komponentus galima gauti tikslų alergiško žmogaus įsijautrinimo alergenams profilį. Visgi, alergijų diagnostikai ir imunoterapijai vis dar dažnai naudojami heterogeniniai alergenų ekstraktai, gaunami tiesiogiai iš alergenų šaltinio ir sudaryti iš tikslinių alergenų ir kitų biomolekulių. Alergenų ekstraktų problema yra jų sudėties skirtumai ir standartizavimo trūkumas. Nustatyta, jog skirtingų gamintojų ar net gamybos partijų alergenų ekstraktai skiriasi savo komponentų sudėtimi. Dėl to alergijų diagnostika gali tapti netiksli, o alergijų imunoterapija – nepakankamai efektyvi. Alergenų ekstraktų standartizavimo procesas gali prasidėti nuo tikslios jų komponentų sudėties analizės. Tam reikalinga tiksli ir patogi kiekybinės analizės sistema, kuri gali būti gauta monokloninių antikūnų prieš alergenus pagrindu.
Šio darbo metu buvo sukurti nauji pelės monokloniniai antikūnai prieš įkvėpiamuosius namų aplinkos alergenus – šuns, katės ir namų dulkių erkių alergenus. Tam visų pirma buvo susintetinti rekombinantinai alergenai ir sukūrus naujus monokloninius antikūnus prieš juos buvo kuriama kiekybinė alergenų komponentų analizės sistema alergenų ekstraktų tyrimams. Taip pat sukurtieji monokloniniai antikūnai buvo panaudoti alergenų sąveikos su žmogaus antikūnais inhibicijos tyrimams.