Kai 1997 m. prof. Vytautė Starkuvienė-Erfle pirmąkart išvyko stažuotis į Europos molekulinės biologijos laboratoriją (EMBL) Heidelberge, Lietuva dar nebuvo nei Europos Sąjungos, nei šios prestižinės mokslo organizacijos narė. „Tada EMBL mums buvo kažkas labai tolimo – dauguma apskritai nieko apie ją nežinojo“, – prisimena mokslininkė, šiandien dirbanti Vilniaus ir Heidelbergo universitetuose ir vadovaujanti Lietuvos narystės EMBL projektui.
Jos kelias į vieną pažangiausių Europos tyrimų institucijų prasidėjo atsitiktinai. „Dalyvavau konferencijoje apie automatinius DNR sekoskaitos metodus. Užsimezgė profesiniai ryšiai, atsirado kvietimas stažuotis. Tada nė neplanavau, kad liksiu ilgesniam laikui – viskas tiesiog natūraliai išsirutuliojo“, – pasakoja ji.
Per kelis dešimtmečius situacija pasikeitė kardinaliai. 2019 m. Lietuva tapo visateise EMBL nare, o Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) buvo įkurtas partnerystės su EMBL institutas, kurio specializacija – genų redagavimas. Pasak prof. V. Starkuvienės-Erfle, tai ne tik simbolinis žingsnis.
„Šalies narystė EMBL atvėrė prieigą prie pažangiausių technologijų, mokymosi ir tobulėjimo galimybių ir tarptautinių tyrimų tinklų. Galėjome organizuoti kursus tyrėjams ir studentams Lietuvoje, o ne tik važiuoti mokytis į užsienį. Tai svarbu, nes leidžia įtraukti daugiau žmonių iš įvairių Lietuvos universitetų ir institutų, ypač jaunųjų tyrėjų“, – sako ji.
Tarp reikšmingiausių pavyzdžių mokslininkė mini genų redagavimo sritį. Anot jos, Lietuvoje genų redagavimas įvertintas kaip ypač aukšto lygio – todėl EMBL suteikė mums partnerystės statusą šioje srityje. Tai didžiulis pripažinimas, nes tokių partnerystės institutų visoje Europoje yra vos keli.
EMBL – vienintelė tarpvalstybinė organizacija Europoje, vienijanti molekulinės ir ląstelės biologijos srityse dirbančius mokslininkus. O jos misija – skatinti fundamentinius molekulinės biologijos tyrimus, suteikti galimybę naudotis atvirosios prieigos centrais, visapusiškai stiprinti mokslininkų kompetencijas, bendradarbiauti su biotechnologijų pramone ir koordinuoti Europos gyvybės mokslų politiką.
Pažangiausia atvirojo mokslo infrastruktūra
Kol EMBL vienija molekulinės biologijos tyrėjus, kita tarptautinė infrastruktūra – „Instruct-ERIC“ – atveria duris struktūrinės biologijos bendruomenei. Jos tikslas – suteikti nemokamą prieigą prie brangios, specializuotos įrangos, kurios dauguma šalių neturi.
„Struktūrinė biologija tiria, kaip atrodo ir veikia biomolekulės – baltymai, nukleorūgštys. Tam reikia ypač brangios infrastruktūros – sinchrotronų, elektroninės mikroskopijos, branduolinio magnetinio rezonanso sistemų“, – aiškina VU GMC mokslininkas dr. Giedrius Sasnauskas, vadovaujantis Lietuvos „Instruct-ERIC“ narystei.
Jis pabrėžia, kad ši infrastruktūra nėra vien „prietaisai“. Tai – visa sistema, kuri apima ir mokymus, ir ilgalaikes stažuotes. Lietuvos mokslininkai gali teikti paraiškas, gauti nemokamą prieigą prie įrangos, net kompensaciją už mėginių transportavimą. Ši prieiga išlygina padėtį tarp stiprias mokslo ekosistemas turinčių ir jas dar tik kuriančių šalių.
Dr. G. Sasnausko teigimu, per pirmuosius veiklos metus lietuviai jau pasinaudojo galimybėmis rinkti duomenis Hamburgo DESY centre, optimizuoti baltymų gamybą Jungtinėje Karalystėje, o pirmasis bendras mokslinis straipsnis, paremtas „Instruct“ paslaugomis, pasirodė šiemet.
„Įdomiausia tai, kad jį parengė ne struktūrinės biologijos, o kitos srities mokslininkai. Tai rodo, kad „Instruct“ gali būti naudingas labai plačiam tyrėjų ratui – visiems, kas dirba su makromolekulėmis“, – priduria jis.
Talentai motyvuojami grįžti
Abi šios infrastruktūros Lietuvai suteikia ne tik mokslinių, bet ir strateginių privalumų. „Pirmiausia – matomumą. Kiekviena šalis narė turi savo atstovus, kurie dalyvauja sprendžiant EMBL strateginius, mokslinius ir finansinius klausimus. Lietuvai atstovauja prof. Virginijus Šikšnys ir dr. Toma Lankauskienė, neseniai pakeitusi ilgametę atstovę dr. Mildą Jodinskienę. Prof. V. Šikšnys dar ir išrinktas EMBL tarybos viceprezidentu. Tai reiškia, kad Lietuva sėdi prie stalo, kur formuojama Europos mokslo politika“, – aiškina prof. V. Starkuvienė-Erfle.
Pasak jos, tai ne vien simbolika. Lietuvos atstovai gali daryti įtaką sprendimams, dalyvauti sydarant naujas programas, užtikrinti, kad mūsų interesai būtų išgirsti.
Dr. G. Sasnauskas priduria, kad „Instruct“ narystė leidžia mažesnėms šalims konkuruoti su mokslo galiūnais – dabar mūsų tyrėjai turi prieigą prie tos pačios įrangos, kaip ir kolegos iš Vokietijos ar Švedijos.
Be to, abi infrastruktūros padeda kurti sąlygas talentams sugrįžti ir dirbti Lietuvoje. „Turime mokslininkų, kurie grįžo su prestižiniu EMBO Installation Grant finansavimu – tai leidžia jiems Lietuvoje kurti savo laboratorijas ir net naujas tyrimų kryptis“, – pasakoja prof. V. Starkuvienė-Erfle.
Mokslininkė pabrėžia, kad kalbama ne tik apie pinigus, nes svarbiausia – galimybė būti dalimi tarptautinio tinklo, dalintis patirtimi ir idėjomis. Kartais vien pokalbis su kolega iš kitos šalies padeda išvengti klaidų, kurios galėtų atsirasti Lietuvoje. Be to, itin svarbi ilgalaikė Lietuvos narystės EMBL pasekmė – glaudesnis bendradarbiavimas tiek su organizacijos senbuvėmis, tiek su naujai prisijungusiomis valstybėmis.
„Kaip pavyzdį galima paminėti neseniai užmegztus kontaktus su Estijos narystės EMBL projektų vadovais, kurie prašė pasidalinti sukaupta patirtimi ir su kuriais planuojame įgyvendinti bendrus projektus“, – pasakoja prof. V. Starkuvienė-Erfle.
„Aš to nevadinčiau kova su „protų nutekėjimu“. Išvykti į užsienį yra naudinga. Svarbu, kad būtų kur sugrįžti – narystė tokiose infrastruktūrose kaip „Instruct“ ar EMBL suteikia tam realų pagrindą“, – priduria dr. G. Sasnauskas.
Žvilgsnis į ateitį
Abi organizacijos Lietuvoje dirba siekdamos įtraukti daugiau tyrėjų. Pasak pašnekovų, kol kas didžiausias iššūkis – įtraukti visos Lietuvos mokslininkus, dirbančius Kauno ir Klaipėdos universitetuose, Gamtos tyrimų centre, Nacionaliniame vėžio institute, Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) ir kitose mokslo įstaigose.
„Kartais nuvažiuoji į susitikimą ir girdi: „Mes net nežinojome, kad galime dalyvauti.“ Bet tai normali situacija – informacijos srautas didžiulis. Kai paaiškini konkrečiai, ką galima gauti ir kokiomis galimybėmis naudotis, kyla susidomėjimas, pasipila klausimai, o tada prasideda galimybių paieška“, – pasakoja prof. V. Starkuvienė-Erfle.
Abu mokslininkai sutaria – svarbiausia, kad Lietuva tęstų narystę. „EMBL yra vienintelė Europoje tarpvalstybinė organizacija, vienijanti molekulinės biologijos tyrėjus. Iškristi iš jos reikštų prarasti visą kontekstą – nuo bendrų projektų, tyrėjų mainų, finansavimo schemų iki paties brangiausio dalyko – akademinės reputacijos“, – pabrėžia prof. V. Starkuvienė-Erfle.
Dr. G. Sasnauskas priduria, kad „Instruct“ evoliucija Lietuvoje tik prasideda. Nuo šių metų spalio jau turime oficialų tyrimų centrą, vadinamąjį „Research Site“, kuris leidžia organizuoti mokymus Lietuvoje.
„Ilgalaikis tikslas – tapti regioniniu centru, į kurį atvyktų mokslininkai iš kitų Europos šalių. Tai būtų natūrali mūsų kelio tąsa“, – teigia dr. G. Sasnauskas.