Gruodžio 18 d. Vilniaus universitete (VU) vykusiame iškilmingame šventiniame vakare „2025-uosius metus palydint“ Geriausios metų dėstytojos apdovanojimas buvo įteiktas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorei Ramunei Grikšienei.
Pačiai profesorei šis apdovanojimas tapo simbolišku metų, pažymėtų ir netektimis, ir svarbiais pasiekimais, apibendrinimu. Pasak jos, „žinia apie suteiktą Geriausios dėstytojos apdovanojimą apvainikavo šių metų gyvenimo ir karjeros įvykius, kurie brendo ilgai ir, žingsnis po žingsnio, padėjo susivokti, kad tos mergaitės, kadaise ekspromtu atvykusios laikyti stojamojo egzamino į biologijos studijas ir tik iš šešto karto išlaikiusios genetikos koliokviumus pas prof. Vytautą Rančelį, jau nebėra – ji suaugo“.
Profesorė atvirai dalinasi, kad šie metai buvo ypatingi ne tik profesine, bet ir asmenine prasme: „Šiais metais man suėjo 50, vieno po kito netekau artimo draugo ir tėčio… Kita vertus, 2025-iais buvau paaukštinta iki profesorės, stiprinau savo tyrimų grupę, įsitraukiau į rimtą tarptautinį projektą ir, štai dabar, gaunu geriausio dėstytojo apdovanojimą“.
Mokytojai, suformavę požiūrį į dėstymą
Kalbėdama apie savo, kaip dėstytojos, kelią, profesorė Ramunė Grikšienė pabrėžia, kad jis neatsiejamas nuo žmonių, iš kurių teko mokytis. „Kaip būti dėstytoja mokiausi iš geriausių pavyzdžių – prof. Osvaldo Rukšėno, prof. Benedikto Juodkos, prof. Editos Sužiedėlienės, dr. Jurgio Kadziausko, Kastyčio Beito ir daugelio kitų“, – teigia ji.
Kaip vieną iš stipresnių dėstytojos augimo momentų profesorė prisimena paskaitas, kai tekdavo pavaduoti profesorių Osvaldą Rukšėną. „Ko gero stipriausios pamokos vyko tada, kai tekdavo pavaduoti prof. Osvaldą Rukšėną jam išvykus. Įsivaizduokite šimto studentų veidų išraiškas, kai vietoje jų mylimiausio dėstytojo skaityti fiziologijos paskaitos stoja kažkas kitas“, – prisimena ji. Dėstytojos teigimu, būtent profesorius Osvaldas Rukšėnas savo pavyzdžiu mokė smalsumo, profesionalumo, tolerancijos, kantrybės ir atsidavimo darbui, o be jo užsispyrimo, atsidavimo, kūrybiškumo ir, neretai, avantiūriškumo nebūtų susiformavusi stipri neuromokslininkų bendruomenė, kurią šiandien turime Lietuvoje ir kurios dalimi ji jaučiasi.
Dėstymas kaip bendruomenė ir dialogas
Paklausta, kas jai pačiai svarbiausia universiteto dėstytojo darbe, profesorė kalba apie aplinką ir žmones. „Man pačiai universiteto dėstytojo darbe svarbiausia atrodo tai, kad turiu galimybę būti smalsių, kūrybingų, kritiškai mąstančių ir nuolat besimokančių žmonių bendruomenėje“, – pabrėžia ji.
Profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek kolegų, tiek studentų pasiekimai tampa kasdieniu įkvėpimo šaltiniu, o darbas Vilniaus universitete suteikia galimybę siekti ambicingų tikslų Lietuvoje. „Darbas būtent Vilniaus universitete mums suteikia privilegiją siekti karjeros tikslų, išnaudoti galimybes ir įgyvendinti svajones čia, Lietuvoje – šalyje, kuri mums artimiausia ir brangiausia“, – sako ji.
Palinkėjimas kolegoms
Geriausios metų dėstytojos titulą pelniusi profesorė Ramunė Grikšienė palinkėjimą pirmiausia adresuoja kolegoms dėstytojams. „Visiems dėstytojams, tiems, kas jau daug metų žygiuoja šiuo keliu, ir tiems, kas tik pradeda, linkiu kuo ilgiau neblėstančios ugnelės akyse. Ši ugnis mus kaitina ir jaudina, motyvuoja ir palaiko jėgas siekiant tikslų, padeda užmegzti ryšį ir mumis pa(si)tikėti“, – linki profesorė.