Gyvūnų sensorinės sistemos pasižymi gana didele morfologinių ir funkcinių parametrų variacija, atsirandančia dėl subtilaus prisitaikymo įveikti iššūkius, diktuojamus specifinių situacijų atliekant kasdienines užduotis, ypač susijusias su mitybine elgsena. Plėšrieji paukščiai visada stebino žmoniją ir buvo mokslininkų susidomėjimo objektas dėl įspūdingų regos sistemos sugebėjimų ir vienų didžiausių akių sausumos gyvūnų tarpe. Faktas, kad invaziniai tyrimai su dideliais, charizmatiškais ir dažnai saugomais plėšriaisiais paukščiais visada buvo reti, o šiandien yra dar mažiau paplitę, yra viena iš priežasčių, kodėl tiek mažai žinoma apie plėšriųjų paukščių regos sistemą.
Nepaisant to, dieninių ir naktinių plėšriųjų paukščių palyginamieji tyrimai atskleidė kai kurias iš adaptacijų, įgalinančių įspūdingą nuo regos sistemos priklausančių elgsenos formų pasireiškimą. Taip pat, tyrimai parodė evoliucinę funkcijų divergenciją tarp morfologiškai panašių ir labai didelių šių paukščių akių – didelis regos aštrumas stebimas dieniniuose, o didelis regos jautrumas naktiniuose plėšriuosiuose paukščiuose. Plėšriųjų paukščių regos tyrimų iki šiol yra atlikta labai nedaug ir vis dar yra didelių spragų turimose žiniose, tačiau kai kurias iš jų galima užpildyti naudojant neinvazinius elgseninius tyrimų metodus.
Siūlomo doktorantūros projekto metu bus tiriami dieninių ir naktinių plėšriųjų paukščių regos erdvinės ir laikinės skiriamosios gebos parametrai naudojant neinvazinius psichofizinius metodus. Tyrimai bus atliekami bendradarbiaujant su Lietuvos plėšriųjų paukščių asociacija.