Želdynų sistemos urbanizuotose teritorijose teikia daug ekosistemų paslaugų, turinčių tiesioginį ir netiesioginį poveikį visuomenės sveikatai. Tiesioginis poveikis susijęs su anglies dioksido koncentracijos ir triukšmo mažinimu, mikroklimatinių sąlygų reguliavimu, psichologinės savijautos gerinimu ir smurto mažinimu. Netiesioginis poveikis geresnei sveikatai ir gyvenimo kokybei apima želdynų panaudojimą sporto, laisvalaikio ir poilsio veikloms bei socialinės sanglaudos skatinimą. Europos Komisija pabrėžė, kad svarbu paversti tradicinę miestų želdinimo koncepciją visapusiška žaliosios infrastruktūros vizija. Ją sustiprina ES Biologinės įvairovės strategijoje ir Europos Žaliajame kurse iškelti prioritetai. Miestų gyventojai žaliųjų erdvių poveikio svarbą iš nedidelio reikalingumo prieš pandemiją, perkėlė į esminį poreikį pandemijos metu.
Vystant žaliąsias miesto erdves didžiausias iššūkis yra dažnėjančios alerginės reakcijos į anemofilinių augalų žiedadulkes. Yra įrodymų, kad neatsakingai suprojektuoti ir įrengti želdynai gali turėti daugiau neigiamo poveikio sveikatai nei teigiamos įtakos oro kokybės gerinimui. Mieste gyvenantys žmonės 20% dažniau kenčia dėl žiedadulkių sukeltos alergijos, nei kaimo vietovių gyventojai. 2018 m. Lietuvoje ligotumas žiedadulkių sukeltu alerginiu rinitu, buvo 2 kartus didesnis mieste nei kaime (19,6 ir 9,6 atitinkamai,10000 gyv.), o želdynų alergeniškumo potencialo sumažinimas tankiau apgyvendintose teritorijose vis dar neišspręsta problema. Pasaulio sveikatos organizacija, analizuodama miesto žaliųjų erdvių poveikį sveikatai, pažymėjo, kad žalingas poveikis yra susijęs su blogai prižiūrimomis žaliomis erdvėmis, tačiau, tinkamai planuojant, organizuojant ir prižiūrint miesto želdinius, poveikis tampa reikšmingai mažesniu.
Tikslas – nustatyti urbanistinių želdynų alergeniškumo potencialą ir sudaryti jį apibrėžiantį indeksą, kuris tarnautų kuriant sveikatai palankius želdynus bei pagerintų ekosistemų paslaugas.
Uždaviniai:
- Įvertinti atrinktų viešųjų žaliųjų erdvių augalų rūšinę įvairovę, atsižvelgiant į geografinę kilmę ir apdulkinimo pobūdį.
- Išskirti žemo alergeniškumo žiedadulkes barstančių vietinių augalų grupes, tinkamas urbanistiniams želdynams.
- Eksperimento būdu palyginti vietinių ir svetimžemių daugiamečių žolinių augalų potencialą apdulkintojų pritraukimui ir bioįvairovės palaikymui viešosiose erdvėse.
- Įvertinti anemofilinių augalų žydėjimo ir žiedadulkių sklaidos ore ypatybes.
- Sukurti alergeninį potencialą apibrėžiantį indeksą ir jį patikrinti realioje aplinkoje.
Planuojami rezultatai:
- Pirmą kartą Lietuvoje atliktas žaliųjų plotų urbanizuotose teritorijose įvertinimas, atsižvelgiant į apdulkintojų poreikius ir poveikį alergenams jautriems asmenims.
- Sukurtas ir patikrintas unikalus žaliųjų plotų alergeniškumo potencialą apibrėžiantis indeksas, įgalinantis charakterizuoti ir palyginti skirtingo dydžio ar paskirties želdynus.
- Parengtos metodinės rekomendacijos, padedančios įgyvendinti urbanizuotų teritorijų žaliosios infrastruktūros formavimą, atsižvelgiant į augalų geografinę kilmę („nativeness“), žemesnį alergeninį poveikį bei potencialą stabdyti apdulkintojų nykimą.