Aplinkos užterštumas yra labai svarbus faktorius vertinant teritorijų natūralių ekosistemų stabilumą. Tuo pačiu užterštos teritorijos tampa antriniais taršos šaltiniais, kadangi teršalai su oro ar vandens pernašomis yra paskleidžiami į kitas teritorijas. Tokiu būdu teršalai transformuoja aplinkinių teritorijų ekosistemas, kelia pavojų žmonių sveikatai. Kariniuose poligonuose kariškių mokymams naudotos ginkluotės komponentų, tuo pačiu potencialių aplinkos teršalų, spektras laiko bėgyje kito ir tapo gana įvairus. Anksčiau naudotą sovietinės parakų, sprogmenų ir raketinio kuro komponentų (propelantų) sąrašą, įstojus Lietuvai į NATO, papildė įvairi ginkluotė, gaminta JAV ir Europos Sąjungos šalyse.
Nors apie daugelio žmogaus ūkinės veiklos šakų keliamą pavojų aplinkos užterštumui yra žinoma pakankamai daug, to negalima pasakyti apie karinės veiklos tiesiogiai susijusios su karinių užduočių vykdymu, keliamą riziką. Tai yra labai svarbus ir aktualus mokslinis klausimas, nes daugelyje šalių (tame tarpe ir Lietuvoje) kariniai poligonai yra įkurti nuošaliose, tačiau ekologiniu ir aplinkosauginiu požiūriu jautriose teritorijose, o kaimyninėse šalyse vykstantys kariniai konfliktai kelia karinės veiklos nualintų teritorijų ekologinio atstatymo klausimus.
Doktoranto tyrimai būtų nukreipti į dirvožemio, vandens telkinių dugno nuosėdų ir vandens analizę, identifikuojant ir tiriant kariniuose poligonuose potencialių teršalų (ginkluotės energetinių ir techninių komponentų likučių) sklaidą ir jų toksiškumą. Remiantis gautais tyrimų rezultatais doktorantas turėtų atlikti karinių teritorijų ekologinės rizikos vertinimą ir prognozavimą bei pasiūlyti ekologiniu bei aplinkosauginiu požiūriais palankiausias rizikos prevencijos ir pažeistų teritorijų atstatymo priemones.