Miesto mikrobiomo ir užstatytos aplinkos mikrobiomo tyrimai per pastaruosius kelerius metus sulaukė ypatingo susidomėjimo. Skirtingų miestų, šalių ir žemynų miesto mikrobiomų palyginimas leido mokslininkams nustatyti tikrąjį kertinį miesto mikrobiomą, turintį 31 mikroorganizmų rūšį, bei subkertinį miesto mikrobiomą, kuriam priskirtos 1145 mikroorganizmų rūšys. Buvo parodyta, kad Šiaurės Amerikos ir Europos miestų taksonominiai profiliai skiriasi nuo Rytų Azijos miestų profilių. Daugėjant mokslinių duomenų galima teigti, jog miesto mikrobiomai tampa atskira ekologine niša, kuri koreliuoja su žmogaus, dirvožemio ir kitais mikrobiomais. Todėl svarbu suprasti, kokie veiksniai turi įtakos miesto mikrobiomui ir jo funkcijoms, taip pat ilgalaikiam stabilumui urbanizacijos procese.
Tiriant miesto mikrobiomą analizuojami įvairūs objektai: miesto oras, viešasis transportas, dirvožemis, nuotekos, bitės ir kt. Tiriama tiek mikroorganizmų taksonominė įvairovė, tiek metaboliniai procesai. Žaliosios bangos iniciatyva Vilniuje suteikia puikią galimybę tyrinėti miesto mikroorganizmų bendruomenių transformacijas Vilniaus miesto gatvėse. Šiame doktorantūros projekte numatoma tirti prokariotų taksonominės įvairovės ir metabolinių savybių pokyčius. Ypatingas dėmesys bus skiriamas halotolerancijos, gebėjimo skaidyti angliavandenilius bei gebėjimo sintetinti bioaktyvius junginius (poliketidus ir neribosominius peptidus) pokyčiams.