Vykstančios nuolatinės bakterijų ir virusų ginklavimosi varžybos skatina virusų ir bakterijų priešvirusinių apsaugos mechanizmų evoliuciją. Bakterijos savo gynybai naudoja įvairias strategijas, iš kurių labiausiai paplitusios skirtos atpažinti ir sunaikinti viruso nukleorūgštis. Šios gynybos sistemos apima restrikcijos modifikacijos (RM) sistemas, CRISPR-Cas sistemas, prokariotinius argonautus (pAgo). Abortyvinės infekcijos sistemos, atpažinusios viruso užkrėstą ląstelę, ją sunaikina, taip apsaugodama visą bakterijų populiaciją. Kai kurie antivirusiniai mechanizmai tiesiogiai slopina virsuso DNR ir RNR sintezę. Pavyzdžiui, prokariotiniai viperinai (pVips), sintetina RNR grandinės terminatoriaus molekules, kurios stabdo viruso transkripciją.
Pastaraisiais metais buvo atrasta daugybė bakterijų priešvirusinių gynybos sistemų, kurių gynybos mechanizmai nėra žinomi (Vassallo 2022 Nature Microbiology; Altae-Tran 2023 Science; Payne 2024 Biorxiv). Sistemos randamos gynybinėse salose šalia jau charakterizuotų apsaugos sistemų. Eksperimentiškai buvo pademonstruota naujų sistemų veiksmingumas, apsaugant bakterijų ląsteles nuo virusų. Ateities tyrimais siekiama atskleisti naujų sistemų mechanizmus. Doktorantūros studijų metu pasirinkto bakterijų antivirusinės sistemos mechanizmo nustatymui bus pritaikyti įvairūs biocheminiai ir biofizikiniai metodai. Sėkmingai taikėme šiuos metodus tirdami III tipo CRISPR-Cas sistemos veikimo mechanizmą (Kazlauskiene 2017 Science; Smalakyte 2020 Nucleic Acids Research; Mogila 2023 Science). Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centre yra visa reikiama įranga numatytiems tyrimams atlikti.