Dafnijos (Daphnia sp.) yra svarbios vandens ekosistemose kaip trofinė grandis tarp fitoplanktono ir plėšrūnų – planktofagių žuvų ir plėšriųjų bestuburių. Seliavos (Coregonus albula) planktofagės žuvys maitinasi zooplanktonu ir kartu su dafnijomis koevoliucijonavo ežerų bendrijose bei yra susijusios abipusiais ryšiais. Abejoms šioms rūšims būdingas didelis fenotipinis plastiškumas - gebėjimas prisitaikyti prie lokalių aplinkos sąlygų.
Prisitaikymai prie aplinkos pasireiškia keičiantis morfologiniams požymiams, produkcijai, gyvenimo ciklo rodikliams: augimui, subrendimui, vislumui. Tiriant šių rūšių fenotipinį kintamumą yra atlikta nemažai darbų vertinant morfologinių požymių ir gyvenimo ciklo rodiklių priklausomybę nuo konkrečių faktorių: vandens cheminių ir fizinių savybių, mitybinių išteklių (dafnijoms ir nuo žuvų kairomonų bei antropogeninės vandens taršos). Šiame tyrime bus ieškoma fenotipinio plastiškumo požymių – biomarkerių genų ekspresijos (baltymų visumos, proteomos) lygmenyje. Bus siekiama atsakyti į klausimą, ar yra bendri proteomos atsako į aplinkos veiksnius mechanizmai, ar atskirose populiacijose gali būti ekspresuojami specifiniai baltymai ar jų izoformos. Baltymai, jų sąveika turi tiesioginę reikšmę organizmų adaptacijai, nes dalyvauja tiek struktūriniuose pokyčiuose, kurie apsprendžia organizmų morfologinę įvairovę, tiek kituose labai svarbiuose procesuose. Toks tyrimas aktualus ir praktiniu atžvilgiu - globaliai keičiantis aplinkai, didėjant taršai, vis svarbesnis tampa ekosistemų ekologinės būklės vertinimas, o tyrimų rezultatai leis tiesiogiai įvertinti arba prognozuoti konkrečių taršos veiksnių poveikius dafnijų, kaip modelinių organizmų, proteomoms.