Sidebar

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų aukšto tarptautinio lygio tyrimai ir mokslo publikacijos neapsieina be doktorantūros studentų. Geriausiems jų įteikiamos pasaulyje pripažinto profesoriaus Virginijaus Šikšnio vardo stipendijos, įsteigtos kartu su Viešąja įstaiga „Go Vilnius“. Už išskirtinius mokslinės veiklos rezultatus vardinė stipendija šiemet skirta doktorantėms Lauritai Klimkaitei ir Kamilei Mikalauskaitei.

Genai mūsų organizme turėtų veikti kaip harmoningi orkestrai, tačiau atsitinka taip, kad pavieniai atlikėjai išsibalansuoja ir groja neharmoningai. Tai mums sukelia ligas. Šiuo atveju, orkestrą sudaro 40 trln. ląstelių, o mokslininkai kuria įrankius, kuriais galėtume kiekvieną ląstelę įvertinti atskirai, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėjas prof. Linas Mažutis.

Kviečiame iki gegužės 2 d. savo 1,2 % GPM dalį skirti paramai VU neliečiamojo kapitalo GMC subfondui. VU neliečiamojo kapitalo GMC subfondui skirta parama yra profesionaliai ir rezultatyviai investuojama, o iš investicijų grąžos finansuojami mokslo talentai.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslo daktarų gretas papildė dr. Ina Gorban. Apgynus disertaciją „Bibionomorpha ir Tipulomorpha uodai (Diptera: Nematocera) dažniausių lapuočių negyvoje medienoje“ jai buvo suteiktas zoologijos mokslo krypties daktarės vardas. Sveikiname!

Baltymo struktūra – tarsi jo nuotrauka, leidžianti pažvelgti į molekulių pasaulį iš arčiau. O mokslininkams tenka nemažai padirbėti, kad tai pamatytų. Be baltymų struktūrų neišsiverčia ir baterijų ir priešvirusinių apsaugos sistemų tyrimai, kurių rezultatai jau apdovanoti Nobelio premija net du kartus – už genų ir genomų redagavimo įrankius. Pastarasis Europoje jau taikomas ir klinikoje – pjautuvinės anemijos gydymui. Bakterijų priešvirusinių apsaugos sistemų, kurias tiriant ir atrasti minėti įrankiai, šiuo metu žinome daugiau nei 100. „Tik nedaug jų charakterizuota. Todėl dar nežinome, ką rasime ir kaip jas mokslininkai sugalvos pritaikyti“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) struktūrinės biologijos mokslininkė dr. Giedrė Tamulaitienė.

Išleista virusų tyrinėtojų Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininko dr. Gyčio Dudo ir JAV mokslininkės dr. Allison Black knyga „The Applied Genomic Epidemiology Handbook: A Practical Guide to Leveraging Pathogen Genomic Data in Public Health“ („Taikomosios genominės epidemiologijos vadovas: praktinis gidas, kaip panaudoti genominius duomenis visuomenės sveikatoje“).

Kovo 19-20 dienomis GMC vyko BalticSeaBioMed tinklo susitikimas. Tinklas jungia Rytų Suomijos, Pietų Danijos, Turku, Vilniaus universitetus ir Åbo akademiją bei Karolinska institutą.

Taikant problemų sprendimu grįstą mokymą bei naujausias biomedicinos metodikas vykdomas studentų įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų būsimam įsidarbinimui ir sėkmingai karjerai, ugdymas. Veiklas finansuoja „Nordplus“ – Šiaurės ir Baltijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo programa.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras tapo vienu iš naujų NATO transatlantinio tinklo DIANA bandymų centrų. Šiandien šis tinklas išaugo nuo 11 iki 23 akceleravimo vietų ir nuo 90 iki 182 bandymų centrų dvidešimt aštuoniose sąjungininkėse šalyse.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslo daktarų gretas papildė dr. Edvardas Golovinas. Apgynus disertaciją „Struktūriniai ir biocheminiai Argonaute ir su juo asocijuoto baltymo iš Archaeoglobus fulgidus tyrimai“ jam buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro vardas. Sveikiname!

Sulaukus 30–35 m. smegenyse jau fiksuojami su senėjimu susiję procesai, tačiau kai kurios funkcijos gali ir pagerėti. „Pavyzdžiui, kalbiniai gebėjimai arba nemažėja, arba net ir stiprėja. Laikui bėgant, žmogus įgauna daugiau gyvenimiškos patirties, todėl plečiasi ir žodynas“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkas prof. Osvaldas Rukšėnas. Jo teigimu, vis daugiau mokslinių duomenų rodo, kad fizinis ir intelektinis aktyvumas, subalansuota mityba ir socializacija gali padėti smegenų sveikatą išlaikyti ilgiau.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Maltos Respublikos prezidentas dr. George William Vella su oficialia delegacija. Prezidentas susitiko su VU vicerektore, mokslo prorektore prof. Edita Sužiedėliene, VU GMC mokslininkais prof. Virginijumi Šikšniu, dr. Urte Neniškyte bei VU Senato pirmininke ir GMC Biomokslų instituto direktore prof. Egle Lastauskiene, kuri pristatė centrą ir studijas jame, o taip pat atliekamų tyrimų sritis.