EMBL Haidelbergo (Vokietija) padalinyje vykusiame seminare „Cryo-EM in academia and industry“ VU Gyvybės mokslų centro molekulinės biologijos studijų krypties magistrantas Viktoras Ragožius laimėjo prizą už geriausią stendinį pranešimą „Structural studies of type I CRIPR-Cas adaptation complex interaction with prespacers“ (darbo vadovė Dr. Lina Malinauskaitė, konsultantė Dr. Inga Songailienė).

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) darbą pradėjo naujos sudėties VU GMC Tarptautinė patarėjų taryba. Pirmojo posėdžio metu metu jos nariai kartu su VU GMC vadovybe aptarė GMC praėjusių metų tendencijas bei ateities perspektyvas. Tarptautinės patarėjų tarybos nariai taip pat pateikė vertingų įžvalgų, kaip pagerinti centro finansinį bei administracinį valdymą, didinti tarptautiškumą, stiprinti santykius su socialiniais partneriais.

Minint Vilniaus gimtadienį kasmet sostinės savivaldybė pagerbia Vilniaus miestą garsinančiius lyderius, įteikdama apdovanojimus. Už idėjas ir darbus Vilniui, miesto puoselėjimą ir garsinimą šiais metais Šv. Kristoforo statulėle apdovanota dešimt iškiliausių vilniečių, tarp jų ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. Česlovas Venclovas.

Gyvybės mokslų srityje veikiantys tyrėjai, inovatoriai ir jų komandos yra kviečiamos dalyvauti unikalioje antreprenerystės programoje „StartBIO: from lab to business“, kurios metu atrinkti dalyviai per 7 savaites turės galimybę įsivertinti savo atliekamų mokslinių tyrimų arba idėjos komercinį potencialą bei įgyti verslo vystymui svarbių žinių ir gebėjimų, padėsiančių auginti sėkmingą gyvybės mokslų startuolį. Dalyvių registracija jau vyksta iniciatyvos interneto svetainėje www.startbio.eu, o programos veiklos, apimančios mokymus, individualizuotas konsultacijas, mentorystę bei idėjos vystymo nuo laboratorijos iki verslo modeliavimą, startuos jau kovo 6-tąją Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vyksiančiame atidarymo renginyje.

Į mokslininkus dažnai kreipiasi medikai ar verslininkai, prašydami išspręsti iššūkius, kurių jie patys negali įveikti. Tokių prašymų susilaukia ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Bioanalizės skyrius, kuriam vadovauja dr. Marius Dagys. Pasak skyriaus vadovo, ne už ilgo intensyvios terapijos palatose pasirodys komandos kurti biojutikliai, kurie padės ligoninėje gulintiems pacientams palaikyti gyvybines funkcijas. Ir tai – tik vienas pavyzdys.

Paskutiniąją 2023-iųjų metų darbo dieną Augustinas Matulevičius apsigynė disertaciją "Naujos kartos vaizdavimo technologijos ir genetiniai testai kliniškai reikšmingo prostatos vėžio nustatymui" ir gavo biologijos mokslo krypties daktaro laipsnį. Sveikiname!

Gruodžio 22 dieną Rektoriaus auloje Vilniaus universiteto akademinių ir neakademinių padalinių komunikacijos komandoms buvo įteiktos nominacijos, apžvelgiančios 2023 metų veiklą. Gyvybės mokslų centro komanda pelnė "Science outreach champion award" nominaciją už nenuilstamą mokslininkų ir jaunųjų tyrėjų komunikacinį palaikymą. 

Gruodžio 21 d. Vilniaus universitete įvyko iškilmingas kalėdinis vakaras „2023-uosius metus palydint“. Renginyje buvo prisiminti kalendorinių 2023 metų darbai, pagerbti šiais metais pasižymėję universiteto akademinės bendruomenės nariai, skambėjo palinkėjimai artėjantiems Naujiesiems metams. Vakaro dalyvius sveikino rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Senato pirmininkė prof. Eglė Lastauskienė.

Gamtos tyrimų centras 

Inovatyvios medicinos centras 

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija

VU botanikos sodas 

VU FSF dekanas

VU GMC Biochemijos instituto direktorius

Nors pirmąjį straipsnį apie genų redagavimo žirkles CRISPR-Cas9 profesorius Virginijus Šikšnys su komanda paskelbė vos prieš 11 metų, dabar jau galima apčiuopti šios technologijos naudą visuomenei. „[...] Visai neseniai buvo paskelbta, kad Jungtinėje Karalystėje įregistruota pirmoji CRISPR technologija paremta paveldimų ligų gydymo terapija, kuri gali būti taikoma klinikoje”, – sako mokslininkas, ir priduria, kad toliau ieško kitų genų redagavimo įrankių.

Biochemijos mokslų daktarė Miglė Tomkuvienė į mūsų organizmą žvelgia kitaip – ji tyrinėja, kas vyksta genuose molekulių lygmenyje. Šie tyrimai vyksta ilgai, prie jų dirba tūkstančiai mokslininkų visame pasaulyje, o rezultatai praplečia žmonijos suvokimo ribas. „Naujais atradimais prisidėti prie žmonijos mokslinių žinių bagažo man yra svarbiausia“, – pasakoja mokslininkė, kurios pagrindiniai tyrimai skirti natūralioms ir sintetinėms DNR modifikacijoms.