Rugpjūčio 18–20 dienomis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) vyko tarptautinė konferencija „Genomo redagavimas zebrinėse danijose: geno įterpimo metodai ir jų taikymas“ (angl. Genome editing in zebrafish: knock-ins and their applications). Į ją susirinko pasaulinio lygio mokslininkai, kurie dalijosi pažangiausiais genomo redagavimo metodais ir jų taikymo patirtimi.
Anželika Slavinska apgynė disertaciją „Centrinės nervų sistemos infekcijų sukėlėjų identifikavimas ir charakterizavimas molekuliniais metodais” ir jai buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Naujas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrimas, paskelbtas tarptautiniame žurnale „Psychoneuroendocrinology“, atskleidžia, kad dviejų hormonų – testosterono ir kortizolio – sąveika gali nulemti tai, kaip suvokiame stresinę situaciją. Tai padeda paaiškinti, kodėl vieni žmonės išlieka ramūs, o kiti, susidūrę su stresu, patiria stiprią įtampą.
Rugsėjo pradžia Saulėtekio studentų miestelyje visuomet ypatinga – universiteto gatvelės ir kiemai prisipildo šurmulio, auditorijos atgyja – pasirodo nauja jaunuolių banga, pasiruošusi pradėti savąją akademinę kelionę. Dar vasarą naujokai spėjo pajusti, ką reiškia būti VU Gyvybės mokslų centro bendruomenės dalimi – tradicinėje Studentų atstovybės organizuojamoje stovykloje pirmakursiai įveikė pirmąsias užduotis ir su humoru, triukšmu bei studentiška dvasia įsiliejo į GMC šeimą. Tačiau tik šiandien - rugsėjo pirmąją viskas tapo oficialu.
Raimonda Mažylytė apgynė „Dirvožemio mikrobiomo sudėties ir funkcionalumo įtaka augalų vegetaciniams procesams” ir jai buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Rimantė Gaižauskaitė apgynė „Lyties ir moterų hormoninio statuso sąsajos su erdviniais gebėjimais: kognityvinių, neurofiziologinių, socialinių ir emocinių veiksnių sąveika” ir jai buvo suteiktas biofizikos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Monika Grubliauskaitė apgynė „Reprodukcinių audinių transplantacijos in vivo ir brandinimo in vitro modelių kūrimas” ir jai buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Viktorija Preitakaitė apgynė disertaciją „Priešvėžinių junginių ir fermento-provaisto sistemų tyrimas” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Margarita Žvirblė apgynė disertaciją „Molekulinių prostatos vėžio biožymenų tyrimai ligos prognozavimui ir gydymo predikcijai” ir jai buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Rugsėjo 1–3 d. Vilniaus universitete (VU) lankysis vienas ryškiausių šiuolaikinės molekulinės biologijos mokslininkų ir bioinformatikos mokslo pradininkas – medicinos ir fiziologijos Nobelio premijos laureatas seras Richardas Johnas Robertsas. Jo vizitas Lietuvoje yra moderniųjų biotechnologijų Lietuvoje 50-mečio šventinių renginių ciklo dalis.
Laurita Klimkaitė apgynė disertaciją „Oportunistinio patogeno Stenotrophomonas maltophilia virulentiškumo strategijos” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Miglė Kalvaitytė-Repečkė apgynė disertaciją „Genetinių įrankių kūrimas ir pritaikymas Tcf21 vaidmens širdies regeneracijoje tyrimams” ir jai buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Rugpjūčio 19 d. VU Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Karen Feinberg – tarptautinė inovacijų ir verslumo ekspertė, kurianti globalias partnerystes ir kompetencijų ugdymo iniciatyvas. Viešnią pasitiko GMC direktoriaus pavaduotojas bendradarbiavimui su verslu ir infrastruktūrai Julius Gagilas.
