Tyrimų kryptys
Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyriuje dirba daugiau nei 30 įvairių mokslo sričių tyrėjų ir studentų. Organiniai chemikai kuria ir sintetina naujus junginius, molekuliniai biologai klonuoja, ekspresuoja ir grynina įvairius tikslinius baltymus (karboanhidrazę (CA), Hsp90, HDAC izofermentus, COVID-19 koronaviruso funkcinius baltymus ir kt.), biotermodinamikai nustato jungimosi energijas (izoterminio titravimo kalorimetrijos, terminio poslinkio ir fermentų slopinimo metodais), kristalografai nustato baltymų ir junginių kompleksų kristalografines struktūras, modeliuotojai tiria junginių sąveiką su baltymais in silico, ląstelių biologai tiria kandidatinių vaistinių junginių poveikį biologinėms sistemoms, įskaitant vėžio ląstelių kultūras, zebražuves ir peles. Kartu su gydytojais kuriame priešvėžinio tikslinio baltymo CAIX slopiklius navikų vaizdinimui ir gydymui.Mūsų skyriuje tiriame baltymų ir ligandų jungimosi energijas ir taikome struktūros ir termodinamikos koreliacijas, kad sukurtume junginius pasižyminčius didesniu giminingumu ir selektyvumu tiksliniams baltymams. Pagrindinį dėmesį skiriame žmogaus CA baltymų šeimai sudarytai iš dvylikos kataliziškai aktyvių izofermentų, kurie yra baltymai-taikiniai sergant įvairiomis ligomis. Kartais struktūriškai panašūs junginiai turi labai besiskiriantį giminingumą. Vienas iš pagrindinių mūsų skyriaus tikslų yra detalus giminingumą ir selektyvumą lemiančių veiksnių supratimas.
Vystydami junginius, pasižyminčius dideliu giminingumu ir selektyvumu CA izoformoms ir Hsp90 baltymams, mes sukūrėme baltymų-ligandų jungimosi duomenų bazę – PLBD (https://plbd.org). Nuolat augančioje duomenų bazėje yra baltymų ir junginių sąveikos termodinaminė, kinetinė ir struktūrinė informacija, įskaitant standartinę stebimąją ir nuo tirpalo sudėties nepriklausančią tikrinę disociacijos konstantą, Gibso energiją, entalpiją, entropiją, jungimosi sąlygotus šiluminės talpos pokyčius, prisijungimo ir atsijungimo greitį ir CA kompleksų su junginiais kristalines struktūras.
Terminio poslinkio tyrimas yra universalus metodas, leidžiantis nustatyti baltymų ir ligandų giminingumą intervale nuo milimolinio iki pikomolinio viename ligando dozavimo eksperimente. Tačiau dėl duomenų analizės sudėtingumo šis metodas naudojamas palyginti retai. Mes sukūrėme naują programinės įrangos įrankį „Thermott“, kuris leidžia tiksliai ir patogiai analizuoti baltymų ir ligandų sąveikos terminio poslinkio duomenis ir gauti kiekybinį termodinaminį jungimosi reakcijos apibūdinimą. Ši programa veikia žiniatinklio naršyklėse be jokio diegimo, yra nemokama ir atvirojo kodo. „Thermott“ programą, jos dokumentaciją ir veikimo aprašus galite rasti internete adresu https://thermott.com.
Darbuotojai
| Darbuotojas | Pareigos | Kontaktai | Skaitomi kursai | Mokslinės publikacijos ir konferencijos |
| Prof. Daumantas Matulis | Skyriaus vedėjas, Vyriausiasis mokslo darbuotojas |
daumantas.matulis@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C309 |
Baltymų ir vaistų molekulinė biofizika. Baltymų-ligandų sąveikos biotermodinamika.
|
 |
| Dr. Lina Baranauskienė | Vyresnioji mokslo darbuotoja | lina.baranauskiene@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C319 |
|
|
| Dr. Edita Čapkauskaitė | Vyresnioji mokslo darbuotoja |
edita.capkauskaite@bti.vu.lt |
|
|
| Dr. Virginija Dudutienė | Vyresnioji mokslo darbuotoja | virginija.dudutiene@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C321 |
Sintetinių vaistų kūrimo principai.
|
|
| Dr. Švitrigailė Grincevičienė | Vyresnioji mokslo darbuotoja | svitrigaile.grinceviciene@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C315 |
|
|
| Dr. Jurgita Matulienė | Vyresnioji mokslo darbuotoja | jurgita.matuliene@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C311 |
|
|
| Dr. Vytautas Petrauskas | Vyresnysis mokslo darbuotojas | vytautas.petrauskas@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C307 |
Enzimologija (pratybos).
|
|
| Dr. Vilma Petrikaitė | Vyresnioji mokslo darbuotoja | vilma.petrikaite@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C331 |
|
|
| Dr. Asta Zubrienė | Vyresnioji mokslo darbuotoja | asta.zubriene@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C319 |
|
|
| Dr. Vaida Juozapaitienė | Mokslo darbuotoja | vaida.jogaite@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C331 |
|
|
| Dr. Egidijus Kazlauskas | Mokslo darbuotojas | egidijus.kazlauskas@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C319 |
|
|
| Dr. Justina Kazokaitė-Adomaitienė | Mokslo darbuotoja |
justina.kazokaite@bti.vu.lt |
|
|
| Dr. Alexey Smirnov | Mokslo darbuotojas | alexey.smirnov@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C315 |
|
|
| Dr. Joana Smirnovienė | Mokslo darbuotoja | joana.smirnoviene@gmc.vu.lt Saulėtekio al. 7, C307 |
|
|
| Audrius Zakšauskas | Jaunesnysis mokslo darbuotojas | audrius.zaksauskas@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C321 |
||
| Jelena Jachno | Biologė tyrėja | jelena.jachno@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C311 |
||
| Aurelija Mickevičiūtė | Biologė tyrėja | aurelija.mickeviciute@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C317 |
||
| Darius Lingė | IT technikas | darius.linge@bti.vu.lt Saulėtekio al. 7, C317 |
||
| Leokadija Davidian | Laborantė | Saulėtekio al. 7, C315 | ||
| Marius Gedgaudas | Doktorantas | marius.gedgaudas@gmc.vu.lt Saulėtekio al. 7, C317 |
||
| Vaida Paketurytė | Doktorantė |
vaida.paketuryte@gmc.vu.lt |
||
| Ihor Paterylo | Doktorantas | ihor.paterylo@bti.stud.vu.lt Saulėtekio al. 7, C331 |
||
| Agnė Petrošiūtė | Doktorantė | agne.petrosiute@gmc.vu.lt Saulėtekio al. 7, C307 |
||
| Laimonas Stančaitis | Doktorantas | laimonas.stancaitis@gmc.vu.lt Saulėtekio al. 7, C315 |
||
| Ernestas Urniežius | Doktorantas | ernestas.urniezius@gmc.vu.lt Saulėtekio al. 7, C307 |
||
| Aivaras Vaškevičius | Doktorantas |
aivaras.vaskevicius@gmc.vu.lt |
||
| Gediminas Žvinys | Doktorantas | gediminas.zvinys@gmc.vu.lt Saulėtekio al. 7, C315 |
||
| Mantas Žvirblis | Doktorantas | mantas.zvirblis@gmc.vu.lt Saulėtekio al. 7,C315 |
Mokymas
Vadovėliai
Daumantas Matulis. Baltymų fizikinė chemija. Technologija, Kaunas, 2008.
Daumantas Matulis. Carbonic Anhydrase as Drug Target. Springer, 2019
Apgintos disertacijos
Joana Smirnovienė. Switching inhibitor recognition by engineering isozymes of carbonic anhydrase, 2022.
Gediminas Skvarnavičius. Thermodynamic parameters in protein-ligand model systems: determination of binding volume and enthalpy, 2022.
Agnė Janonienė. Exploration of carbonic anhydrase IX inhibitor influence on cancer cell migration and suitability to use in anticancer agent delivering nanosystems, 2021.
Justina Kazokaitė. Investigation of human carbonic anhydrase VI and IX inhibitor efficacy and toxicity, 2018.
Alexey Smirnov. Žmogaus karboanhidrazių izoformų ir jų sąveikų su slopikliais kristalografiniai tyrimai, 2018.
Vaida Linkuvienė. Observed and intrinsic thermodynamic and kinetic parameters of sulfonamide derivative binding to carbonic anhydrases, 2017.
Egidijus Kazlauskas. Aril-dihidroksilfenil-tiadiazolų jungimosi su rekombinantiniu žmogaus Hsp90 baltymu termodinamika, 2016
Lina Baranauskienė. Rekombinantinių žmogaus karboanhidrazių I, II, VII, IX, XIII sąveikos su ligandais tyrimas, 2013.
Studentų baigiamieji darbai
2022
Martynas Bagdonas. Glicino fragmentą turinčių benzensulfonamidų sąveikos su žmogaus karboanhidrazėmis tyrimas. Bakalauro darbas.
Rimvydė Čepaitė. Production of Beta-Carbonic Anhydrases from Pseudomonas aeruginosa and Biothermodynamical Analysis of Their Interaction With Potential Inhibitors. Magistro darbas.
Kristina Gluščiukaitė. Production of E. coli beta-carbonic anhydrases and biothermodynamical analysis of their interaction with compounds. Magistro darbas.
Tautvydas Kojis. Rekombinantinių pelių karboanhidrazių iv ir xiv gavimas ir jungimosi su sulfonamidiniais slopikliais tyrimas. Bakalauro darbas.
Marta Tamošiūnaitė. CA IX raiškos ypatumai ikiklinikiniuose standžiųjų navikų modeliuose. Bakalauro darbas.
Laimonas Stančaitis. Sulfamatų ir pegilintų sulfonamidų, žmogaus karboanhidrazės ix ir xii slopiklių, sintezė. Magistro darbas.
Tomas Šimkūnas. β ir γ aminorūgštimis pakeistų benzensulfonamidų sąveika su žmogaus karboanhidrazėmis. Bakalauro darbas.
Ernestas Urniežius. Sulfonamidinių junginių sąveikos su žmogaus karboanhidrazių izoformomis atpažinimo, jungimosi giminingumo ir selektyvumo tyrimas. Magistro darbas.
2021
Denis Baronas. Sulfonamidų, turinčių esterinę grupę, jungimosi su žmogaus karboanhidrazėmis mechanizmo tyrimas. Magistro darbas.
Eglė Vitkūnaitė. Žmogaus karboanhidrazės II ir acetazolamido sąveikos tikrinių termodinaminių parametrų nustatymas. Bakalauro darbas.
Lina Škiudaitė. 2-chlorbenzensulfonamido fragmentą turinčių vaistų sąveika su žmogaus karboanhidrazėmis. Magistro darbas.
Mantas Žvirblis. Fluorintų benzensulfonamido darinių, slopinančių amiloido β peptido agregaciją, sintezė. Magistro darbas.
2020
Irma Brogaitė. Karboanhidrazių slopikliai fluorescenciniam biologinių sistemų vaizdinimui. Bakalauro darbas.
Dovilė Černytė. Karboanhidrazių inhibitorių taikymo glaukomos gydymui apžvalga bei dorzolamido ir brinzolamido giminingumo žmogaus karboanhidrazėms tyrimas. Magistro darbas.
Dovilė Daunoraitė. Hsp90, kaip antiparazitinių slopiklių taikinio, termodinaminiai ir kristalografiniai tyrimai. Magistro darbas.
Radvilė Jankutė. Topiramato apžvalga bei sąveikos su žmogaus karboanhidrazėmis nustatymas. Magistro darbas.
Tomas Jasionis. 3-chlor-5-pakeistų-1,2,4-tiadiazolų, histonų deacetilazės slopiklių, sintezė. Magistro darbas.
Kristina Gluščiukaitė. Žmogaus karboanhidrazių II ir XIII izoformų aktyviųjų centrų mutantų konstravimas, gavimas, biotermodinaminė ir struktūrinė analizė. Bakalauro darbas.
Guostė Ivanauskaitė. Chlorintų pirolidinono fragmentą turinčių benzensulfonamidų sąveikos su žmogaus karboanhidrazėmis I-XIV struktūros-aktyvumo sąryšio tyrimas. Bakalauro darbas.
Aivaras Vaškevičius. Žmogaus karboanhidrazių slopiklių - fluorintų benzensulfonamido darinių, turinčių esterinę grupę, sintezė. Magistro darbas.
Gediminas Žvinys. Fluorintų benzensulfonamidų ir jų darinių, konjuguotų su 5-aminofluoresceinu, sintezė. Magistro darbas.
2019
Denis Baronas. Karboanhidrazių – sulfonamidų atpažinimo mechanizmo tyrimas biofizikiniais metodais. Bakalauro darbas.
Marius Gedgaudas. Trichinella spiralis ir parazitinių pirmuonių Hsp90 sąveikos su ligandais tyrimas. Magistro darbas.
Alberta Jankūnaitė. Atrankių žmogaus karboanhidrazių slopiklių paieška – di- ir tripakeistų benzensulfonamidų sintezė. Magistro darbas.
Vaida Paketurytė. Ligando pakaitų įtaka karboanhidrazių atpažinimui: termodinaminiai ir kristalografiniai tyrimai. Magistro darbas.
Ona Marija Singh. Recombinant Production of Zinc-Containing Metalloproteinase Domain. Magistro darbas.
2018
Barbora Armonaitė. Production and Inhibitor Binding Studies of Human Recombinant Histone Deacetylases 4, 7 and 8. Bakalauro darbas.
Dovilė Daunoraitė. Slopiklių tyrimams tinkančio Toxoplasma gondii Hsp90 N galo domeno gavimas. Bakalauro darbas.
Greta Gančytė. Žmogaus rekombinantinių karboanhidrazių CA XIII R93K ir CA XIII R93I gavimas ir jungimosi su slopikliais termodinaminė analizė. Bakalauro darbas.
Lina Kačenauskaitė. Vėžinių ląstelių linijų su išveiklintu karboanhidrazės IX genu kūrimas naudojant CRISPR/Cas9 sistemą. Bakalauro darbas.
Aivaras Vaškevičius. Žmogaus karboanhidrazių slopiklių, 3,4,5-tripakeistų2,6-difluorbenzensulfonamidų, sintezė. Bakalauro darbas.
2017
Aistė Dagytė. Parazitinių pirmuonių Hsp90N rekombinantinių baltymų gavimas ir sąveikos su slopikliais tyrimas. Magistro darbas.
Marius Gedgaudas. Žmogaus karboanhidrazės VA raiška ir gryninimas. Bakalauro darbas.
Guoda Makarevičiūtė. Žmogaus rekombinantinės karboanhidrazės II ir acetazolamido jungimosi tikrosios šiluminės talpos pokyčio nustatymas izotermine titravimo kalorimetrija. Bakalauro darbas.
Vaida Paketurytė. Slopiklių sąveikos su karboanhidrazėmis termodinaminė analizė ir jungimosi parametrų tikslumas. Bakalauro darbas.
Ona Marija Vaitkevičienė. Rekombinantinio žmogaus karboanhidrazės VII baltymo gavimas E. coli ląstelėse ir jo stabilumo tyrimas. Bakalauro darbas.
2016
Brigita Bartkutė. Rekombinantinės žmogaus karboanhidrazės (CA) XIV gavimo sąlygų Escherichia coli ląstelėse optimizavimas. Bakalauro darbas.
Goda Milinavičiūtė. Rekombinantinių žmogaus histonų deacetilazių 6 bei 8 izoformų gavimas ir jungimasis su slopikliais. Bakalauro darbas.
Edvinas Paliulis. Fermentų kinetikos tyrimai ir panaudojimas vaistų kūrime. Bakalauro darbas.
Virginijus Ruibys. Žmogaus karboanhidrazių slopiklių - pakeistų 2-chlorbenzensulfonamidų sintezė. Bakalauro darbas.
Gediminas Skvarnavičius. Baltymų denatūracijos ir jų sąveikos su ligandais tyrimai aukšto slėgio metodais. Magistro darbas.
2015
Aistė Dagytė. Parazitinių pirmuonių Hsp90 baltymų N-galo domenų klonavimas, gryninimas ir charakteristika. Bakalauro baigiamasis darbas.
Algirdas Šerėnas. Žmogaus rekombinantinio prioninio baltymo (HuPrP23-231) mutantų konstravimas, ekspresija ir gryninimas. Baigiamasis bakalauro darbas.
Danielius Dvareckas. Poliaminorūgščių ir katijoninių detergentų sąveikos termodinamika. Bakalauro darbas.
Darius Šulskis. Tarprūšinio barjero tarp žmogaus ir žiurkėno prioninio baltymo tyrimas. Bakalauro baigiamasis darbas.
Domantas Dargužis. Amiloidinių insulino fibrilių susidarymas, antrinės struktūros tyrimai. Baigiamasis bakalauro darbas.
Ieva Kunigėlytė. Vištos kiaušinio baltymo lizocimo amiloidinių fibrilių susidarymo tyrimas. Baigiamasis bakalauro darbas.
Linas Jezepčikas. Žmogaus karboanhidrazės slopiklių – dipakeistų 2-brombenzensulfonamidų sintezė. Bakalauro studijų baigiamasis darbas.
Tomas Šneideris. Rekombinantinio amiloido beta gamyba ir potencialių jo agregacijos slopiklių įvertinimas. Baigiamasis magistro darbas.
Valdemaras Petrošius. Rekombinantinio tau baltymo (1N4R izoformos) gamyba ir jo agregacijos tyrimas. Baigiamasis bakalauro darbas.
2014
Aurelija Mickevičiūtė. Rekombinantinių baltymų, naudojamų kaip terapiniai taikiniai, gavimas prokariotinėse ir eukariotinėse raiškos sistemose. Magistro darbas.
Justina Kazokaitė. Žmogaus karboanhidrazės VI jungimosi su sulfonamidiniais ligandais termodinaminė analizė. Magistro darbas.
Sandra Bakšytė. Karboanhidrazės XIV stabilumas bei slopiklių jungimosi termodinamika. Magistro darbas.
Akvilė Botyriūtė. Epigalokatechingalato įtakos insulino amiloidinių fibrilių susidarymui tyrimai. Bakalauro darbas.
Dovilė Janušaitė. Pelėno rekombinantinio prp121-231 gamyba ir jo agregacijos tyrimai. Bakalauro darbas.
Gediminas Skvarnavičius. Poliamino rūgščių ir anijoninių detergentų sąveikos termodinamika. Bakalauro baigiamasis darbas.
Gerda Blantaitytė. Jaučio rekombinantinio prioninio baltymo raiška, gryninimas ir jo stabilumo bei agregacijos tyrimai. Bakalauro darbas.
Katažyna Milto. Amiloidinių fibrilių ilgėjimo kinetika ir termodinamika. Bakalauro darbas.
Fausta Labanauskaitė. Insulino amiloidinių fibrilių susidarymo termodinamikos tyrimas. Bakalauro darbas.
Martynas Grigaliūnas. Žmogaus prioninio baltymo toksiškumo vėžinėms ląstelėms įvertinimas. Bakalaurinis darbas.
Miglė Kišonaitė. Citozolinių karboanhidrazių slopiklių struktūros ir termodinaminių jungimosi parametrų sąryšis. Bakalauro darbas.
2013
Aistė Kasiliauskaitė. Mitochondrinės karboanhidrazės VB klonavimas, ekspresija, gryninimas bei jungimosi su slopikliais tyrimas. Magistro darbas.
Vaida Morkūnaitė. Karboanhidrazių I, II, VII, XII ir XIII slopiklių paieška bei tikrųjų termodinaminių parametrų nustatymas. Magistro darbas.
Alexey Smirnov. Žmogaus karboanhidrazių izoformų II, XII ir XIII kompleksų su slopikliais kristalografiniai tyrimai. Magistro darbas.
Joana Gylytė. Slopiklių jungimosi su rekombinantinėmis žmogaus karboanhidrazėmis termodinaminė analizė. Bakalauro darbas.
Eglė Ivanauskaitė. Žmogaus karboanhidrazės II aktyvaus centro mutantų konstravimas ir rekombinantinio VA baltymo tirpumo patikrinimas. Bakalauro darbas.
2012
Justina Kazokaitė. Rekombinantinės žmogaus karboanhidrazės VI gavimas, stabilumo apibūdinimas ir jungimosi su slopikliais matavimas. Bakalauro darbas.
Justė Mikučiauskaitė. Molekulinio šaperono Hsp90αN be aktyvaus centro dangčio gavimas ir jungimosi su slopikliais tyrimas. Bakalauro darbas.
Aurelija Mickevičiūtė. Žmogaus rekombinantinės karboanhidrazės IV gavimas. Bakalauro darbas.
Povilas Norvaišas. Hidrofobinis efektas: katijoninių ir anijoninių detergentų sąveikos termodinamika bei adityvumo dėsniai struktūra paremtame vaistų kūrime. Bakalauro darbas.
2011
Aistė Kasiliauskaitė. Bakterinio molekulinio šaperono HTPG gryninimas bei jungimosi su slopikliais matavimas. Bakalauro darbas.
Mantas Zakas. Vėžio ligoje dalyvaujančių baltymų reptino ir šaperono konstrukto Hsp90C gamyba bei stabilumo ir ligandų jungimosi tyrimas. Bakalauro darbas.
2010
Vilma Pilipuitytė. Rekombinantinės žmogaus karboanhidrazės VII gavimas, jungimosi su slopikliais matavimas bei stabilumo charakterizavimas. Magistro darbas.
Andrius Ruškulis. Karboanhidrazės slopiklių, turinčių [(imidazolo-2-ilsulfanil)acetil]benzensulfonamido struktūrą, modeliavimas ir sintezė. Bakalauro darbas.
2009
Zigmantas Toleikis. Baltymų – ligandų jungimosi tyrimas, aukštame slėgyje. Magistro darbas.
2008
Edita Čapkauskaitė. Chinolino darinių, slopinančių karboanhidrazę, sintezė. Magistro darbas.
Simona Jachimovičiūtė. Metalų jonų ir rekombinantinių augimo chormonų sąveika. Magistro darbas.
Aliona Voroncova. Glutationo-s-transferazės sistemos panaudojimas į polo panašių kinazių ekspresijai escherichia coli. Bakalauro darbas.
Lina Malinauskaitė. Rekombinantinės žmogaus karboanhidrazės III gavimas ir jungimosi su sulfonamidiniais slopikliais tyrimas. Bakalauro darbas.
Vytautas Iešmantavičius. Acil-kofermentą A prisijungiančio baltymo ankstyvų susivyniojimo stadijų tyrimas panaudojant biofizikinius metodus ir sait-specifinę mutagenezę. Bakalauro darbas.
2007
Zigmantas Toleikis. Baltymų - ligandų jungimosi tyrimai, esant aukštam slėgiui. Bakalauro darbas.
2006
Lina Mištinaitė. Karboanhidrazių- sulfonamidinių slopiklių sąveikos termodinaminio mechanizmo tyrimas izoterminio titravimo kalorimetrijos metodu. Magistro darbas.
Milda Gumbytė. Alkoholoksidazė iš mielių pichia pastoris. Gryninimas ir savybės. Magistro darbas.
Dovilė Makarevičiūtė. Cisteino proteazių apsauga nuo rūgštinio streso matriciniais ligandais. Bakalauro darbas.
Jovita Matukaitytė. Bromelaino gryninimas iš ananaso sulčių naudijant matricinius ligandus ir jonų mainų chromatografiją. Bakalauro darbas.
Inesa Tadarovskaja. Alkoholoksidazė iš Pichia Pastoris. Panaudojimo organinėje sintezėje galimybės. Magistro darbas.
Vaida Jelinskaitė. 2,5-ditienilfurano darinių sintezė. Bakalauro darbas.
Mokslo sklaida
Rugilė Audenienė. Biochemikas: paprastesnius vaistus galima rinktis pigesnius [alfa.lt 2016/03/15]
Rasa Alekseriūnaitė. Biochemikas Daumantas Matulis: „Jei turėčiau galimybę rinktis iš naujo, viską daryčiau taip pat“ [15MIN.LT 2015/06/09]
Nijolė Bulotaitė. Doktorantas iš JAV: apie vaistus nuo vėžio, patirtį Lietuvoje ir lietuvių kalbą [VU naujienos 2014/06/13]
Milda Kniežaitė. Proveržio formulėje - 50 profesorių [lzinios.lt 2014/04/30]
Monika Baltrušaitytė. Studijuoti Kembridže ar Šiaulių universitete? [Valstybė 2014/4]
Valdas Puteikis. Grįžtantis mokslas [Laima 2013/8]
Mokslininko užrašai [Žinių radijas 2013/09/24]
Žinių amžius [LTV 2013/08/14]
Rytė Kukulskytė. Biotechnologas Daumantas Matulis: „Tik sunkiu kasdieniu darbu susikuriame savo sėkmę“ [Lietuva- sėkmingo pasirinkimo istorija 2013 (ukr.) (liet.)]
Arvydas Valionis. Baltymai – vėžio paieškos taikiniai [Mokslas ir technika 2013/4]
Andrius Bernotas. 2012 metų Lietuvos mokslo premijos laureato diplomų teikimo iškilmės [Mokslas ir technika 2013/3]
Viktoras Denisenko. Dr. Daumantas Matulis: „Mes vykdome priešvėžinių vaistinių medžiagų paiešką“ [Universiteto naujienos 2013]
Andrius Bacevičius, Leonas Kaletinas, Daumantas Matulis. Clinical Trials in Lithuania - An Attractive Option for Study Placement [scanbalt.org 2012]
Viešieji pirkimai: kad pigiau nevirstų brangiau ir prasčiau [Veidas 2012/02/06]
Andrius Jovaiša. Namo "parskridę" mokslininkai [Veidas 2011/12/26]
Rūta Juknevičiūtė. Kodėl jaunas mokslininkas D.Matulis grįžo į Lietuvą nepasidavęs Amerikos kerams [Respublika 2011/12/26]
Birutė Žemaitytė. Kaip sugrąžinti protus namo [Balsas.lt savaitė 2011/24]
Mindaugas Jackevičius. D.Matulis: liūdna, kai emigruojama dėl mados [delfi.lt 2011/1/28]
Vilma Petrikaitė, Daumantas Matulis. Lietuvoje kuriami vaistai nuo vėžio [Jaunasis tyrėjas 2009/1 psl. 52-53]
Chris Tachibana. Brain drain or brain gain? [Medicon Valley 2009/12]
Virginija Valuckienė. Prof. Daumantui Matuliui - solidus apdovanojimas [Mokslas ir gyvenimas 2009/11]
Milda Kniežaitė. Kovoje su vėžiu- ir lietuvio darbai [Lietuvos žinios 2009/11/02]
Gražina Kriščiukaitienė. "ScanBalt akademijos" premija - Lietuvos mokslininkui [Mokslas ir technika 2009/10]
Jurgita Šakienė. Vaistų poveikis ląstelei: kaip tai vyksta? [Kauno diena 2009/10/13]
Gervydas Dienys, Inga Matijošytė. Biotechnologijos plėtra Lietuvoje ir Europoje [Mokslas ir technika 2009/9]
Daumantas Matulis. Looking for additional collaborations [EFPIA 2008/6]
Danguolė Andrijauskaitė. Ar skinsime lietuviškus biomedicinos mokslo vaisius? [Lietuvos medicinos kronika 2009/4]
Kostas Baubinas. Atradimų neįmanoma iš anksto suplanuoti [Verslo žinios 2008/10/28]
Kostas Baubinas. Ieškota būdų talentams pritraukti [Verslo žinios 2008/9/30]
Gražina Kriščiukaitienė. 7-asis ScanBalt forumas ir Biomedžiagų dienos 2008 Vilniuje [Mokslas ir technika 2008/10]
Leonas Grinius, Daumantas Matulis, Saulius Serva, Dalius Misiūnas, Ramūnas Valiokas. Modernios biotechnologijos saugaus naudojimo ir vystymo perspektyvos Lietuvoje [Vilnius, 2007 [LT] [EN]]
Daumantas Matulis. Mokslininko pastebėjimai po dvejų metų darbo Lietuvoje [Mokslas ir gyvenimas 2007/2]
Eglė Markevičienė. Mokslas atves verslą, jei Lietuva protingai tvarkysis [Verslo žinios 2007/12/10]
Ray Vyšniauskas. Bring our boys home [Lithuania today 2007/10-11]
Gražina Kriščiukaitienė. Kaip suvokti tai, kas slypi už dabartinio pažinimo ribų? [Mokslas ir technika 2007/6]
Gražina Kriščiukaitienė. Nepramintų mokslo krypčių takais [Mokslas ir technika 2006/3]
Elena Sliesoriūnienė. Vėl Lietuvoje [Mokslas ir gyvenimas 2005/6]
Aurelija Vernickaitė. Išėjusieji sugrįžta [Veidas 2005/5/5]
Amerikoje buvome tik svečiai [Edita 2005/5]
Eugenija Fedosejeva, Laurynas R. Misevičius. Ameriką iškeitęs į Lietuvą [Pasaulio Lietuvis 2005/2]
Daumantas Matulis. Apie termodinamiką ir jos kūrėją Willard Gibbs [Amerikos lietuvis 2004/10]