Juta Dvareckienė apgynė disertaciją „Diagnostinės kokybės rekombinantinių alergenų sintezė ir apibūdinimas: nuo raiškos sistemos pasirinkimo iki klinikinio pritaikymo“ ir jai buvo suteiktas chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Disertacija rengta 2018–2022 metais Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute. Mokslinius tyrimus rėmė Europos regioninės plėtros fondo lėšos (projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0008) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Disertacija apginta eksternu.
Mokslinė konsultantė: dr. Rasa Petraitytė-Burneikienė (Vilniaus universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: tarybos pirmininkė – dr. Inga Matijošytė (Vilniaus universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija); doc. dr. Violeta Jonušienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); dr. Andris Kazaks (Latvijos biomedicinos tyrimų ir studijų centras, technologijos mokslai, chemijos inžinerija); prof. dr. Laura Malinauskienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina); dr. Jolanta Sereikaitė (Vilniaus universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija).
Alergija yra pakitęs organizmo atsakas į alergeną, pasireiškiantis specifinių IgE antikūnų ir T pagalbinių ląstelių dalyvavimu. Alergijų diagnostikoje dažnai naudojami iš natūralių šaltinių išskirti alergenų ekstraktai, tačiau jų sudėties kintamumas ir ribotas standartizavimas mažina tyrimų tikslumą bei atkuriamumą. Rekombinantiniai alergenai leidžia tiksliai ir nuosekliai nustatyti paciento įsijautrinimo profilį. Toks metodas vadinamas komponentų atskyrimo diagnostika ir yra molekulinės alergologijos pagrindas. Tačiau rekombinantinių alergenų taikymui būtinas išsamus molekulinis apibūdinimas ir patikimos baltymų raiškos sistemos, užtikrinančios kliniškai reikšmingų baltymų gavimą.
Šio darbo metu susintetinti ir apibūdinti juodosios tigrinės krevetės Pen m 4, šuns Can f 6 ir paprastosios vapsvos Ves v 5 alergenai Pichia pastoris sistemoje, gauti rezultatai palyginti su tradicine E. coli sistema. Optimizuojant baltymų raišką, ištirtas maltoze surišančio baltymo (MBP) poveikis alergenų raiškai, stabilumui ir IgE reaktyvumui. MBP ir alergeno sulietų baltymų tyrimai atskleidė žinomus ir ankščiau neaprašytus proteolitinio skilimo atvejus. Taip pat buvo įvertinta glikozilinimo, liofilizavimo, kalcio chelatavimo ir gryninimo metodų įtaka rekombinantinių alergenų stabilumui, antigeniškumui bei IgE reaktyvumui. Šie rezultatai prisideda prie komponentų atskyrimo diagnostikos ir padeda nustatyti veiksnius, kuriuos būtina kontroliuoti siekiant didesnio diagnostikos patikimumo.