Artūras Polita apgynė disertaciją „Fluorescencijos gyvavimo trukmės jutiklių kūrimas ir taikymas lokalios klampos ir poliškumo vaizdinimui lipidinėse mikroaplinkose“ ir jam buvo suteiktas biofizikos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Mokslinis vadovas: dr. Gintaras Valinčius (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: Tarybos pirmininkas – prof. dr. Saulius Bagdonas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika); dr. Lena Golubewa (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija), prof. dr. Gražvydas Lukinavičius (Makso Planko institutas, Vokietija, gamtos mokslai, biochemija), prof. dr. Daumantas Matulis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika), dr. Arūnas Stirkė (Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, biofizika).
Kiekybinis ląstelinių lipidinių struktūrų fizikinių savybių vaizdinimas tebėra sudėtingas, nes įprastinė fluorescencinė mikroskopija suteikia ribotą informaciją apie membranų mikroaplinką, o daugelis aplinkai jautrių jutiklių pasižymi mažu selektyvumu arba kryžminiu jautrumu. Šios disertacijos tikslas buvo sukurti fluorescencijos gyvavimo trukme pagrįstus molekulinius jutiklius, skirtus kiekybiniams mikroklampumo ir poliškumo matavimams ląstelinėse lipidinėse struktūrose, ir pritaikyti juos su ligomis susijusių ląstelinių procesų tyrimams. Buvo sukurta ir fotofiziškai charakterizuota BODIPY pagrindu veikiančių molekulinių rotorių bei poliškumui jautrių jutiklių serija, taikant laike koreliuotą pavienių fotonų skaičiavimą ir fluorescencijos gyvavimo trukmės vaizdinimo mikroskopiją modelinėse lipidinėse sistemose bei gyvose ląstelėse. Sukurti jutikliai leido atlikti organelėms specifinius mikroklampos matavimus plazminėse membranose, lipidiniuose lašeliuose ir lizosomose. Nustatyti reikšmingi membranų mikroklampos skirtumai tarp vėžinės kilmės ir nepiktybinių ląstelių lizosomų, o gydymas chemoterapiniais vaistais sukėlė lipidinių lašelių mikroklampos persiskirstymą. Poliškumui jautrus jutiklis parodė, kad lipidinių lašelių poliškumas didėja feroptozės metu dėl lipidų peroksidacijos ir mažėja vystantis atsparumui feroptozei. Taip pat nustatyta, kad jutiklių nukreipimą į lipidinius lašelius lemia ne tik hidrofobiškumas, bet ir molekulinė geometrija.