Tarptautinės biologijos olimpiados (IBO 2026) dalyviai liepos 17 d. lankėsi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC), kur vyko specialus renginys „What's Next?“.
Po intensyvios olimpiados savaitės talentingiausi pasaulio jaunieji biologai buvo pakviesti pažvelgti į gyvybės mokslus iš platesnės perspektyvos – ne tik kaip į akademinių tyrimų sritį, bet ir kaip į vieną svarbiausių ateities ekonomikos, technologijų ir visuomenės pažangos variklių.
Renginyje mokslininkai, biotechnologijų įmonių atstovai, inovacijų ekspertai ir jaunieji tyrėjai dalijosi savo profesine patirtimi, pasakojo apie kelią nuo pirmųjų eksperimentų laboratorijoje iki tarptautinių projektų bei startuolių kūrimo. Pagrindinė renginio žinutė buvo aiški – šiandien biologija nebėra vien laboratorinis mokslas. Didžiausi proveržiai gimsta ten, kur biologija susitinka su dirbtiniu intelektu, duomenų analize, inžinerija ir verslumu. Būtent toks tarpdisciplininis požiūris leidžia kurti sprendimus, darančius realų poveikį visuomenei, ir tampa vienu svarbiausių ateities ekonomikos variklių.
Nuo smalsumo iki pasaulinių inovacijų
Pirmojoje renginio dalyje „Inspiring Talks“ pranešėjai pristatė skirtingus kelius, kuriais šiandien vystosi gyvybės mokslai.
Vilnius-Lithuania iGEM komandos vadovas Oskaras Belousovas papasakojo apie vieną didžiausių pasaulyje sintetinės biologijos konkursų iGEM ir tai, kaip studentų projektai gali išaugti į tarptautinius biotechnologijų startuolius. Remdamasis pasauliniais pavyzdžiais jis pristatė tokias įmones kaip „Ginkgo Bioworks“, „Colorifix“ ir Lietuvos biotechnologijų startuolį „Biomatter“, parodydamas, kad drąsios idėjos gali virsti įmonėmis, kuriančiomis dirbtinio intelekto pagalba projektuojamus fermentus, naujus biologinius įrankius bei kitus pažangius sprendimus pasaulinei rinkai.
Verslumo ir dizaino mąstysenos ekspertė Lina Kižinienė pranešime „Creativity is not a talent“ pabrėžė, kad kūrybiškumas nėra įgimtas talentas – tai gebėjimas, kurį galima kryptingai ugdyti. Pasak jos, inovacijos prasideda nuo smalsumo, gebėjimo užduoti klausimus, nebijoti eksperimentuoti ir nuolat ieškoti geresnių sprendimų. Kūrybiškumas gimsta ne iš vienos genialios idėjos, o iš nuoseklaus darbo, atvirumo naujoms patirtims ir noro mokytis.
„Junior Achievement Lithuania“ jaunimo antreprenerystės ugdymo specialist Austė Šilkaitytė kvietė jaunuosius biologus verslumą suprasti ne kaip įmonės steigimą, o kaip gebėjimą spręsti realias problemas. Ji pabrėžė, kad biologijos žinios gali atverti daugybę profesinių kelių – nuo mokslinių tyrimų ir bioinformatikos iki duomenų mokslo, inovacijų kūrimo, mokslo komunikacijos, viešosios politikos formavimo ar nuosavo biotechnologijų startuolio vystymo.
Vilniaus–Utrechto pažangaus ligų modeliavimo centro vykdomasis direktorius Donatas Staniulis akcentavo tarpdiscipliniškumo svarbą šiuolaikiniame moksle.
Tuo tarpu biotechnologijų įmonės „Atrandi Biosciences“ vadovas Juozas Nainys pasidalijo savo profesine istorija ir papasakojo, kaip mokslinė karjera gali nuvesti iki pasaulinio lygio biotechnologijų verslo kūrimo. Jis pabrėžė, kad pasaulinio lygio gyvybės mokslų inovacijos gali būti kuriamos ir Lietuvoje, o dirbtinis intelektas artimiausiais metais leis gerokai greičiau suprasti sudėtingus biologinius procesus bei kurti naujos kartos medicinos sprendimus.
Biologijos ateitį lems ne tik mokslinės žinios
Antrojoje renginio dalyje vyko diskusija „Future of Bio Startups“, kurioje dalyviai aptarė, kokių kompetencijų reikės naujos kartos biologams.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad ateities mokslininkui vien biologijos žinių nebeužteks. Sėkmingam tyrėjui reikės suprasti dirbtinio intelekto galimybes, gebėti analizuoti didelius duomenų kiekius, dirbti tarpdisciplininėse komandose ir aiškiai komunikuoti savo idėjas.
Pranešėjai ne kartą pabrėžė, kad didžiausia vertė kuriama ten, kur susitinka skirtingos disciplinos. Biologija kartu su dirbtiniu intelektu spartina mokslinius atradimus, su inžinerija leidžia kurti naujas biologines sistemas, su duomenų analize atveria personalizuotos medicinos galimybes, o kartu su verslumu padeda mokslo idėjas paversti produktais ir sprendimais, kurie pasiekia visuomenę.
Daug dėmesio skirta ir personalizuotos medicinos ateičiai. Pasak diskusijos dalyvių, dirbtinis intelektas leis geriau suprasti žmogaus biologinius procesus, greičiau interpretuoti sudėtingus duomenis ir kurti individualiai pritaikytus gydymo sprendimus.
Ne mažiau svarbi žinia buvo ir tai, kad mokslinė karjera retai būna tiesi. Pranešėjai ragino jaunimą nebijoti keisti krypties, išbandyti skirtingas sritis, priimti nesėkmes kaip natūralią mokslo dalį ir iš jų mokytis. Smalsumas, atkaklumas ir gebėjimas ieškoti sprendimų buvo įvardyti vienomis svarbiausių šiuolaikinio mokslininko ir inovatoriaus savybių.
Įkvėpimas būsimiems biologams
Diskusijos pabaigoje jaunieji biologai aktyviai įsitraukė į pokalbį – domėjosi karjeros galimybėmis biotechnologijų sektoriuje, dirbtinio intelekto taikymu moksle ir tuo, kaip jaunas tyrėjas gali prisidėti prie reikšmingų pasaulinių pokyčių.
Pranešėjai skatino neprarasti smalsumo, nebijoti sudėtingų klausimų ir prisiminti, kad didžiausi atradimai prasideda nuo noro suprasti tai, kas dar neatrasta.
VU Gyvybės mokslų centre jaunieji biologai išgirdo ne tik įkvepiančias profesines istorijas, bet ir aiškią žinutę – XXI amžiaus biologas gali būti ne tik mokslininkas laboratorijoje. Jis gali tapti bioinformatiku, dirbtinio intelekto sprendimų kūrėju, duomenų mokslininku, verslininku, biotechnologijų startuolio įkūrėju, mokslo komunikatoriumi ar inovacijų lyderiu. Svarbiausia – išlikti smalsiam, nebijoti bendradarbiauti su kitų sričių specialistais ir ieškoti sprendimų realioms pasaulio problemoms.
Būtent į šį klausimą – kas laukia po olimpiados? – ir bandė atsakyti renginys „What's Next?“, parodydamas, kad ateities biologų laukia ne vien moksliniai tyrimai, bet ir galimybė kurti inovacijas, steigti verslus bei vystyti technologijas, darančias reikšmingą poveikį sveikatos apsaugai, pramonei ir visuomenei.