Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininko dr. Daliaus Ratauto ir komandos publikuotas apžvalginis straipsnis prestižiniame „ACS Sensors“ žurnale pelnė išskirtinį „ACS Editors’ Choice“ įvertinimą. Vertinimai teikiami Amerikos chemijos draugijos (ACS) iniciatyva. Kasdien redaktorių rekomendacijomis iš 70 ACS leidžiamų žurnalų atrenkamas vienas straipsnis, išsiskiriantis aktualumu ir reikšme visuomenei. Šis įvertinimas reikšmingas tarptautinis pripažinimas ne tik komandos vykdomiems darbams, bet ir VU GMC plėtojamai bioanalizės bei biojutiklių mokslinei krypčiai.
Straipsnyje nepristatomas naujas biojutiklis – jame pateikiama kritinė srities analizė, nagrinėjanti, kodėl, nepaisant daugiau kaip tris dešimtmečius trunkančių intensyvių tyrimų, elektrocheminiai DNR biojutikliai klinikinėje praktikoje vis dar taikomi ribotai. Tokios apžvalgos yra svarbios formuojant mokslinių tyrimų kryptis ir mokslo politiką, nes padeda atskirti technologijas, turinčias realų taikymo potencialą, nuo tų, kurių pažanga dažniausiai apsiriboja laboratorinių demonstracijų lygmeniu.
Apie straipsnio atsiradimą, jame keliamus klausimus ir tarptautinio pripažinimo reikšmę atsako mokslininkas dr. Dalius Ratautas.
Kodėl šis straipsnis svarbus?
Straipsnis atspinti VU GMC mokslinės bendruomenės brandą. Gebėjimas ne tik kurti naujus biojutiklius, bet ir kritiškai įvertinti visą tyrimų lauką – jo stiprybes, ribas, neišspręstas problemas ir realias pritaikymo nišas – yra kryptį formuojančio lygio mokslas. „ACS Editors’ Choice“ įvertinimas rodo, kad ši analizė buvo pripažinta aktualia ir įdomia tarptautinei mokslo bendruomenei.
Kaip gimė idėja parašyti apžvalginį straipsnį?
Straipsnis pirmiausia gimė iš praktinės patirties. Kai su komanda pradėjau elektrocheminių DNR biojutiklių tyrimus VU GMC Bioanalizės skyriuje, praktikinis pritaikymas ir nauda visuomenei visuomet buvo vieni svarbiausių mūsų tikslų. Daug dirbome prie paviršiaus chemijos, DNR detekcijos ir signalų registravimo, tačiau patys susidūrėme su tam tikromis ribomis, kurios parodė, kad tarp laboratorinių rezultatų ir realaus klinikinio pritaikymo dažnai egzistuoja didelis atotrūkis. Straipsnyje aptariame šio atotrūkio priežastis ir siūlome galimas jo mažinimo kryptis.
Kokia pagrindinė straipsnio žinutė?
Elektrocheminiai DNR biojutikliai yra labai įdomi, vertinga ir perspektyvi technologija, jei mokslinės vizijos derinamos su DNR biologija, technologiniais iššūkiais, klinikiniu poreikiu ir rinkos realijomis. Svarbu pabrėžti, kad straipsnio žinutė nėra pesimistinė. Akcentuojame naujus horizontus: DNR yra programuojama molekulė, kuri gali būti itin plačiai pritaikoma ne tik kaip tyrimų objektas, bet ir kaip funkcinis įrankis naujos kartos biojutikliuose.
Ką šis darbas ir „ACS Editors’ Choice“ įvertinimas reiškia komandai?
Tai svarbus moralinis ir mokslinis pripažinimas man ir visai komandai. Tokie darbai atsiranda tik aplinkoje, kurioje leidžiama kelti nepatogius klausimus, diskutuoti, klysti, ginčytis ir augti. Esu dėkingas visai komandai, ypač Bioanalizės skyriaus vadovui dr. Mariui Dagiui. Skyriaus darbo kultūra – didelė akademinė laisvė, pasitikėjimas tyrėjais, erdvė savarankiškoms idėjoms, bei atvirumas – yra tai, kas leidžia pasiekti tarptautiniu mastu matomus rezultatus.
Publikacija: Dalius Ratautas, Skomantas Serapinas, Deimantė Stakelytė, Simona Guobužaitė, Andrijana Danytė, Marius Dagys, „Quo vadis, electrochemical DNA biosensor? Lessons from three decades of SNP sensing“, ACS Sensors, 2026. https://doi.org/10.1021/acssensors.6c01221
Turite klausimų ar norite bendradarbiauti? Susisiekite su dr. Daliumi Ratautu: