Vytautas Baranauskas apgynė disertaciją „Eksperimentinis triušių modelis sausų akių sindromo tyrimams: indukuota Meibomo liaukų disfunkcija“ ir jam buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Mokslinis konsultantas: dr. Saulius Galgauskas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: Tarybos pirmininkė - prof. dr. Daiva Baltriukienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija); Doc. dr. Mindaugas Mitkus (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija); Prof. dr. Osvaldas Rukšėnas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija); Prof. dr. Vytautė Starkuvienė-Erfle (Heidelbergo universitetas, gamtos mokslai, biologija); Prof. dr. Reda Žemaitienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina).
Sausų akių sindromas (SAS) ir Meibomo liaukų disfunkcija (MLD) yra dažnos ir sudėtingos akių paviršiaus ligos, kurioms būdingas ašarų plėvelės nestabilumas, uždegimas ir struktūriniai audinių pažeidimai. Šio darbo tikslas – sukurti eksperimentinį SAS modelį triušiams, pagrįstą MLD, kuris tiksliai atkurtų pagrindinius ligos patofiziologinius mechanizmus ir būtų tinkamas ikiklinikiniams naujų terapinių preparatų tyrimams. Tyrimo metu sėkmingai buvo atlikti keturi skirtingi SAS ir MLD modeliai: chirurginis ašarų liaukų pašalinimas, benzalkonio chlorido sukeltas cheminis akies paviršiaus pažeidimas, Meibomo liaukų angų kauterizacija bei uždegiminis modelis, taikant paruoštą Freundo adjuvantą (PFA). Šie modeliai leido atkurti skirtingus SAS etiologinius ir patogenetinius mechanizmus.
Nustatyta, kad MLD daro kompleksinį poveikį akies paviršiui: stebėti ragenos epitelio pažeidimai, junginės gobleto ląstelių sumažėjimas, uždegiminė infiltracija bei reikšmingas ašarų plėvelės stabilumo ir kiekio sumažėjimas. Šie pokyčiai patvirtina daugiafaktorinį SAS pobūdį ir glaudų ryšį tarp Meibomo liaukų funkcijos bei akies paviršiaus homeostazės.
Įvertinus modelių pritaikomumą nustatyta, kad sukurtas MLD modelis, naudojant paruoštą Freundo adjuvantą (PFA), yra tinkamiausias naujų vaistinių preparatų efektyvumui vertinti. Biomimetiniai liposominiai preparatai (Lipo@Cur ir Lipo@CycA) reikšmingai sumažino uždegiminius procesus ir pagerino ašarų plėvelės stabilumą, o ryškiausias terapinis poveikis nustatytas Lipo@CycA grupėje. Lipo@Cur taip pat pasižymėjo teigiamu poveikiu, tačiau mažesniu mastu, o kontrolinės grupės reikšmingo pagerėjimo neparodė. Gauti rezultatai patvirtina sukurto modelio tinkamumą ir suteikia patikimą ikiklinikinį pagrindą tolesniam inovatyvių oftalmologinių gydymo priemonių kūrimui.